TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Perpildytai rinkai gresia naftos antplūdis iš Irano

2016 01 19 6:00
Branduolinio susitarimo su Iranu priešininkai nepatenkinti sankcijų atšaukimu ir perspėja, kad Iranas toliau skleis terorizmą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę laukiama milijonų barelių Irano naftos, kuri turi užtvindyti pasaulio rinkas ir dar labiau sustiprinti naftos kainų kritimo tendenciją.

Nuo šiandien panaikinus tarptautines prekybos sankcijas Iranui, kuris jas užsitraukė dėl savo branduolinės programos, ši šalis pažadėjo didinti naftos gavybą kasdien po pusę milijono barelių. Papildoma nafta dar labiau persotins pasaulinę naftos rinką, kurioje kainos ir taip yra mažiausios per 12 metų. Pernai nafta atpigo 30 proc., o nuo šių metų pradžios – dar 20 procentų. Manoma, kad naftos kainos gali nebesiekti nė 10 dolerių (dabar – maždaug 28 doleriai už barelį), kol vėl pradės kilti.

Vieni ekspertai abejoja, ar Iranas bus pajėgus taip staigiai didinti gavybą, kai daugybę metų galiojo sankcijos ir buvo stokojama investicijų. Jų manymu, prireiks laiko, kol bus panaudotas visas potencialas. Naftos infrastruktūra Irane esą pasenusi, ją reikia modernizuoti, o tam būtina pritraukti investicijų. Rinkos tinkamai sureaguos tik tuomet, kai bus aišku, kiek naftos Iranas iš tikrųjų pajėgus pagaminti. Kiti ekspertai mano, kad Irano užmojai visai realūs, nes šalis pagamindavo po 4 mln. barelių per dieną iki tarptautinių sankcijų, dabar išpumpuoja po 3 mln., o eksportuoja 1,1 mln. barelių. Tik klausimas, kaip šaliai pavyks parduoti tuos papildomus barelius.

Dar vienas nežinomas veiksnys – Irano varžovų reakcija, ypač OPEC šalių. Tarp jų Iranas iki 2012 metų buvo antras pagal išgaunamos naftos kiekį. Ar pliūptelėjus Irano naftai tos šalys sumažins gavybą? Tuo smarkiai abejojama, ypač turint galvoje įtemptus Irano ir Saudo Arabijos, galingiausios grupės narės, santykius.

Sunitiška Saudo Arabija nerimauja, kad dėl šiltesnių santykių su JAV šiitiška respublika, pradėjusi gauti pinigus už naftą, didins savo įtaką. O dėl krintančių naftos kainų pati Saudo Arabija patiria didžiulę finansinę įtampą ir buvo priversta griebtis reformų, smarkiai apkarpančių turtingos šalies piliečių gerovę.

Irano nafta tik pablogins visų varžovių Persijos įlankoje padėtį, taip pat ir savo sąjungininkės Rusijos, kurios ekonomiką pigi nafta ir taip baigia uždusinti.

Naujos sankcijos dėl balistinės raketos

Vos įsigaliojus istoriniam susitarimui tarp Irano ir šešių didžiųjų pasaulio galių, JAV paskelbė atskiroms Irano kompanijoms ir asmenims naujas sankcijas dėl Teherano įvykdyto balistinės raketos bandymo, pažeidžiančio Jungtinių Tautų draudimą. Tokia raketa gali nešti branduolinį užtaisą. Su nafta tai nesusiję, bet 11 kompanijų ir asmenų uždraustas priėjimas prie JAV bankinės sistemos. Kaip nurodė JAV iždo departamentas, į Amerikos juodąjį sąrašą buvo įtraukti penki Irano piliečiai ir bendrovių tinklas, įsikūręs Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kinijoje.

Prezidentas Barackas Obama gyrė branduolinį susitarimą, pareikšdamas, kad „Iranas branduolinės bombos negaus“, bet sakė, kad JAV ir toliau prieštaraus „destabilizuojančiam Irano elgesiui“, pavyzdžiui, raketų bandymams.

Kai kurie JAV respublikonai ir Izraelis, nesutaikomas Irano priešininkas, nepatenkinti baudžiamųjų priemonių dėl šiitiškos respublikos atominės veiklos panaikinimu ir sako, jog sąlygos, kurias įvykdė Iranas, dar negarantuoja, kad šalis niekada nepasigamins atominės bombos. Jie taip pat perspėja, kad Iranas toliau „skleis terorizmą“. „Iranas neatsisakė savo ambicijos įgyti branduolinių ginklų ir toliau veikia siekdamas destabilizuoti Artimuosius Rytus bei skleisti terorą visame pasaulyje, pažeisdamas savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Paulas Ryanas tvirtino, kad „B. Obamos administracija naikina ekonomines sankcijas pagal terorizmo rėmimą pasaulyje pirmaujančiai valstybei“.

Iranas, kurio prezidentas Hassanas Rouhani sveikino „naują puslapį“ palaikant santykius su pasauliu ir gyrė Irano tautos ištvermę, naujas JAV sankcijas pasmerkė kaip neteisėtas.

Grįžtamasis mechanizmas

Branduolinės sankcijos Iranui galiojo nuo 2006 metų ir buvo pridėtos prie kitų, dar ankstesnių sankcijų. Europos Sąjunga (ES) atšaukė visus prekybos, laivybos ir draudimo apribojimus. JAV tik laikinai sustabdė su branduoline programa susijusias sankcijas, bet svarbiausias dalykas, kad dabar Iranas vėl turės priėjimą prie pasaulinės bankų sistemos. Kitos JAV sankcijos liko galioti, taip pat ir draudimas JAV piliečiams bei bendrovėms prekiauti su Iranu. Lieka ir visos sankcijos asmenims, kaltinamiems terorizmo rėmimu.

Istorinis susitarimas tarp Irano ir didžiųjų galių įsigaliojo šeštadienį, Jungtinėms Tautoms (JT) patvirtinus, kad Teheranas sumažino savo atominę programą. Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nurodė, jog jos „inspektoriai šalyje patvirtino, kad Iranas įvykdė visas priemones“, sutartas liepos 14 dieną Vienoje. Šis susitarimas vadinamas reikšmingu diplomatiniu proveržiu ir buvo sudarytas po dvejus metus trukusių permainingų derybų, kurios savo ruožtu prasidėjo, kai 2013 metų birželį buvo išrinktas nuosaikių pažiūrų H. Rouhani.

Natanzo branduolinėje jėgainėje TATENA įtaisė įrangą, kuri tiesioginiu laiku stebi urano sodrinimą ir taip prižiūri, kad jo lygis neviršytų 3,67 procento. Kiti numatomi Irano žingsniai – dviem trečdaliais sumažinti urano centrifugų skaičių, sumažinti urano atsargas, kurių prieš susitarimą pakako kelioms bomboms, ir pašalinti šerdį iš Arako reaktoriaus, iš kurio Iranas būtų galėjęs gauti ginklams tinkamo plutonio.

Susitarimas truks daugiau kaip dešimtmetį ir numato „grįžimo į pradinę padėtį“ mechanizmą, leidžiantį greitai ir vėl atnaujinti sankcijas, jei reikės.

Iranas visuomet tvirtino, kad jo branduolinė programa yra taiki ir šalis turi teisę ją plėtoti energijos gamybos tikslais.

Apsikeitė kaliniais

Prieš vadinamąją susitarimo įgyvendinimo dieną taip pat buvo pranešta apie apsikeitimą kaliniais tarp Irano ir JAV. Tarp penkių sulaikytųjų, kuriuos paleido Iranas, yra „The Washington Post“ korespondentas Jasonas Rezaianas, krikščionių pastorius iš Aidaho Saeedas Abedini ir laivyno veteranas Amiras Hekmati. Sekmadienį jie atskrido į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje ir netrukus susijungs su savo šeimomis Amerikoje. Dar vienas paleistasis savo noru liko Irane. Visi šie asmenys buvo sulaikyti skirtingu metu nuo 2011 metų.

Amerikos spauda rašo, jog B. Obamos administracija atidėjo sankcijų dėl balistinės raketos paskelbimą, kad nesužlugdytų slaptų derybų dėl šių kalinių paleidimo. Naujos JAV sankcijos buvo paskelbtos tik išlaisvinus šiuos penkis amerikiečius.

Vašingtonas sakė, kad mainais suteikė malonę septyniems iraniečiams, kurių šeši turi dvigubas JAV ir Irano pilietybes, taip pat panaikino kaltinimus dar 14-ai iraniečių.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"