TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pertvarkos Europos Sąjungos olimpe

2014 07 17 6:00
ES viršūnėlė – Jose Manuelis Barroso (kairėje), Hermanas von Rompuy ir Catherine Ashton – kadenciją baigs šių metų lapkritį. AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Briuselyje vyko ne vienos sudėtingos derybos. Naujieji Europos Parlamento (EP) nariai ir Bendrijos šalių ministrai sprendė, kas eis Europos Komisijos (EK) pirmininko, Europos Tarybos (ET) pirmininko ir Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovo pareigas.

Vieni švenčia, kiti liūdi, kad naujuoju Europos Komisijos pirmininku EP paskyrė Liuksemburgo politiką Jeaną-Claude’ą Junckerį. Ši pozicija laikoma svarbiausiu ES postu. Nors oficialiai iš dabartinio pirmininko Jose Manuelio Barroso pareigas perims tik rudenį, J.-C. Junckeris pamažu įsijaučia į galingiausio Bendrijos politiko vaidmenį.

Nepatenkinti britai

Didžiosios Britanijos vyriausybė, o ypač jai vadovaujantis Davidas Cameronas, visai nerodo pasitenkinimo tuo, kad EK pirmininko pareigas iš J. M. Barroso perims J.-C. Junckeris. Šalies valdžia nerimauja, kad konservatyvių pažiūrų ir už didesnę eurointegraciją pasisakantis EK vadovas nebus nuolankus apie pasitraukimą iš Bendrijos svarstantiems britams.

Anksčiau D. Cameronas kiek įmanydamas mėgino blokuoti Liuksemburgo konservatoriaus kandidatūrą, tačiau to padaryti jam nepavyko – kandus ir puikiais diplomatiniais įgūdžiais pasižymintis J.-C. Junckeris turėjo daugiau šalininkų.

Prie britų santykių su naujuoju EK pirmininku pablogėjimo gali prisidėti ir permainos šalies vyriausybėje. Iš užsienio reikalų ministro pareigų pasitraukus Williamui Hague’ui, jo pareigos atiteko euroskeptikui Philipui Hammondui. Vargu ar prieš narystę ES nusiteikęs užsienio reikalų ministras ras bendrą kalbą su J.-C. Junckeriu.

Prabilo apie minimalią algą

Britų euroskeptikai kaltina J.-C. Junckerį, kad šis abejingas ES problemoms, tačiau jis, regis, stengiasi įrodyti priešingai. Būsimasis pirmininkas jau ėmėsi iniciatyvos, kad visose Bendrijos narėse būtų įvestas minimalus atlyginimas. Iš viso 7 iš 28 ES narių neturi nustatyto minimalaus atlyginimo: Kipras, Austrija, Danija, Suomija, Italija ir Švedija.

Anksčiau J.-C. Junckeris teigė, kad kiekviena ES šalis turėtų nustatyti tokią minimalią algą, kuri būtų proporcinga vidutinėms pajamoms. Tačiau vidutinės algos dydis Bendrijoje gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Liuksemburge ji yra viena didžiausių (3189 eurai), Bulgarijoje – viena mažiausių (333 eurai). Lietuvoje vidutinė alga yra apie 524 eurus (1807 litus).

Šiuo metu negalioja jokie įstatymai, kurie leistų ES institucijoms reguliuoti valstybėse nustatytą minimalų darbo užmokestį. ES steigimo sutartyse yra įtvirtintas draudimas Bendrijos institucijoms kištis į atlyginimų nustatymo tvarką šalyse narėse.

Britų skeptikai nerimauja, kad būsimas EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris nesiims Bendrijai reikalingų reformų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vis daugiau ES politikų svarsto galimybę mažinti atlyginimų skirtumus tarp turtingiausių ir vargingiausių ES šalių. Šią iniciatyvą ypač palaiko Prancūzija. Šalies Ekonomikos ministerija parengė specialią ataskaitą, kurioje išvardyti net keli siūlymai, kaip būtų galima sumažinti vidutinės algos skirtumus ES.

Varžybos dėl kitų postų

Vakar Briuselyje vyko intensyvios derybos dėl dviejų svarbiausių ES postų: Europos Tarybos pirmininko ir ES užsienio politikos vadovo. Šiuo metu ET pirmininkas yra belgas Hermanas van Rompuy, o Bendrijos diplomatijos korpusui vadovauja britė baronienė Catherine Ashton.

Diskusijos parlamente vyko iki išnaktų. Pagrindine kandidate į EP pirmininkus buvo laikoma Danijos premjerė Helle Thorning Schmidt. Tačiau jos priešininkai tvirtino, kad ET negali pirmininkauti asmuo iš šalies, kuri nepriklauso euro zonai. Taip pat buvo svarstomos Airijos premjero Endos Kenny, buvusio Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dambrovskio kandidatūros.

Ypač įnirtingai ginčytasi dėl užsienio politikos vadovo pareigų. Į pagrindinio ES diplomato postą kandidatavo Italijos užsienio reikalų ministrų ministrė socialistė Federica Mogherini ir kadenciją baigiančios EK narė iš Bulgarijos Kristalina Georgieva - jos kandidatūrą parėmė ir J.-C. Junckeris. Liberalai iškėlė savo kandidatus - Estijos ministrą pirmininką Andrusą Ansipą ir Nyderlandų premjerą Marką Rutte.

ES užsienio politikos vadovo pareigybė buvo įsteigta 2009 metais. Tuomet ES vadovai nusprendė, kad reikalingas asmuo, kuris vienas galėtų atstovauti visų ES narių interesams Bendrijos užsienio politikos klausimais.

Naujasis Bendrijos diplomatijos vadovas taip pat bus EK vicepirmininkas. Tik apsisprendus, kam atiteks šios pareigos, ES galės oficialiai skelbti, kas užims EK narių postus. Tikėtina, kad galutinė EK sudėtis paaiškės tik rugsėjį.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"