TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pesimistė Europa

2010 03 03 0:00
Europos pažanga vis mažiau tiki tiek seni, tiek jauni gyventojai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europiečiai vis labiau pasiduoda pesimizmui dėl savo ateities. Krizės paveikti žmonės nebetiki, kad gyvenimo sąlygos Europoje gerės.

2009 metų pabaigoje 54 proc. europiečių manė, jog krizės sukeltas nedarbas dar nepasiekė viršūnės. Europa, kitaip nei Amerika, kurios piliečiai paprastai tiki savo šalies pajėgumu sukurti ateitį, niekada negarsėjo optimizmu, bet dabartinė ūkio krizė atėmė paskutinius pasitikėjimo ateitimi likučius. Be to, europiečiai stokoja ir bendrumo jausmo, ypač kai jų valstybės mėgina pavieniui įveikti ekonomikos nuosmukį.

Dar vos prieš kelis mėnesius dauguma Europos piliečių teigė esą patenkinti arba labai patenkinti savo gyvenimu. Praėjusių metų pabaigoje tokių žmonių Europos Sąjungoje (ES), "Eurobarometro" duomenimis, buvo 78 procentai. Pasitenkinimo lygis Danijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Didžiojoje Britanijoje viršijo 90 procentų. Tiesa, Ispanijoje nuotaikos buvo niūresnės - gyvenimu džiaugėsi 74 proc. gyventojų, o ką jau kalbėti apie Rytų Europos valstybes, kuriose žmonės uždirba mažiausiai. Italų pasitenkinimas tuo, ką turi, nors jų gyvenimo lygis gana aukštas, visuomet būdavo žemesnis už vidutinį Europos lygį, o praėjusių metų pabaigoje šalis atsidūrė paskutinėje vietoje - patenkintų gyventojų buvo tik 71 procentas.

Tačiau visi šie duomenys - pernykščiai. Dabar, anot Europos Komisijos, pasitikėjimas ateitimi ir ypač ekonomika labai smukęs. 54 proc. europiečių mano, kad blogiausia dar nepraėjo. Dauguma jų turi omenyje nedarbą. 38 proc. žmonių viliasi, jog kaip tik dabar šioje srityje pasiektas dugnas. Gležni ekonomikos atsigavimo ženklai, kuriuos virtinė ES šalių užfiksavo metų pabaigoje, menkai teįkvėpė gyventojus, tačiau apnuogino didesnę atskirtį tarp šiaurinių ir pietinių Europos valstybių.

Naujausi "Eurobarometro" duomenys rodo, kad krizė labai paveikė žmones. Prireiks nemažai laiko, kol jų gera nuotaika sugrįš. Iš tyrimų matyti, kad pesimizmas ir iki krizės vis giliau leido šaknis Europoje, net tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, kurios ekonomika buvo gyvybinga ir auganti. Sociologai nurodo, jog vis daugiau britų perima vokiečiams, italams ir prancūzams būdingas pažiūras. Britai nuogąstavo dėl ateities net 2005-2007 metais, ekonominio klestėjimo laikotarpiu. Jiems kėlė nerimą globalizacijos, imigracijos ir panašių dalykų nulemti sunkumai. Šiuos procesus visuomenėje tiriantys sociologai sako, kad didžiausia kaltininkė - nauja istorinė padėtis Europoje.

Europesimizmas, be kita ko, rodo ir artėjančią brandos krizę, kuri verčia europiečius kelti senus kaip pasaulis klausimus: kas mes tokie ir kur einame? Ekonomikos krizė išryškino du labai svarbius pokyčius, įvykusius Europoje. Pirmiausia, žmonės pamatė, kad gerovės sistema, ypač garantuota soti senatvė, pradeda trupėti. "Europa nebetiki pažanga, ji tik stengiasi išlaikyti tai, ką jau turi: privilegijuotą padėtį kopėčių viršūnėje drauge su JAV", - tvirtina Fernando Vallespinas, profesorius iš Madrido.

Kita vertus, baltaodžių žmonių Europa, kokia ji buvo XX amžiaus pradžioje, teliko prisiminimas, priėmus milijonus imigrantų iš buvusių kolonijų. Todėl kai kuriose ES valstybėse įtampa visuomenėje yra tarsi tiksinti bomba, kurios sprogimas tikėtinas labiau nei bet kada anksčiau.

Europos įtakos mažėjimas pasaulio ekonomikoje buvo akivaizdus ir iki krizės. Europos ekonomikos vidutinis augimas siekė 2 proc. per metus, tuo metu Kinijos ekonomika augo 8-10 procentų. Europiečiai, kaip ir amerikiečiai, tik dabar ėmė pastebėti, kad smarkiai atsilieka ir nuo kitų augančių valstybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"