TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pešmergai – Irako gelbėtojai

2014 08 18 6:00
sofrep.com nuotrauka

Pavadinimas „Pešmerga“ išvertus iš kurdų kalbos reiškia „pasitinkantieji mirtį“. Tai kurdų pajėgos, besikaunančios Šiaurės Irake. Pastarosiomis savaitėmis pagrindinis jų priešininkas – ne Irako kariuomenė, o „Islamo valstybės“ kovotojai, užėmę didelę dalį šalies teritorijos.

Manoma, kad pešmergų gretas sudaro apie 190 tūkst. karių. Jų šaknys glūdi devintajame prėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai susibūrė silpnai organizuotų genčių nariai. Formaliai jie buvo sutelkti kaip nacionalinės kurdų pajėgos po Osmanų imperijos žlugimo 1923 metais.

Stiprėjant kurdų nacionalizmui, augo ir pešmergų pajėgos. Jie tapo esmine tautos kultūros dalimi. Iš neorganizuotų genčių grupuočių susibūrimo pešmergai virto kovotojais už nepriklausomą kurdų valstybę.

Cheminis ginklas

Šiuolaikines pešmergų pajėgas daugiausia sudaro kurdų veteranai, kariavę su Irako vyriausybinėmis pajėgomis, taip pat kovoję vidinių nesutarimų įžiebtuose konfliktuose pačiame Kurdistane.

Po Pirmojo pasaulinio karo Kurdistano, anksčiau buvusio strategiškai svarbia Osmanų imperijos teritorija, gyventojai pradėjo svajoti apie nacionalinę valstybę, kurią galėtų įkurti tarp Sirijos, Turkijos ir Irako. Dėl regioninės suirutės atsirado tam tikras valdžios vakuumas, taigi kurdai pradėjo kautis, norėdami išsikovoti šią teritoriją.

Iki aštuntojo dešimtmečio pešmergai pasidalino į dvi grupuotes. Viena jų kontroliavo Irako Kurdistano teritorijos šiaurę, kita - pietus. Jos abi netrukus įsitraukė į konfliktą su Irako pajėgomis. Tuomet varžovai susivienijo ir nepriklausomybės judėjimas dar labiau sustiprėjo.

Iki Irano ir Irako karo devintajame dešimtmetyje pešmergai tapo gerai organizuota partizaninio karo jėga. Daugelis kurdų kovotojų buvo dezertyrai iš Saddamo Husseino vadovaujamos Irako armijos. Kai kurie kurdų kovotojai anksčiau kovėsi kartu su S. Husseino pajėgomis, tačiau daugelis pešmergų perbėgo į Irano pusę, tikėdamiesi prie Kurdistano prijungti daugiau teritorijų.

Tuomet S. Husseinas prieš kurdus pradėjo vykdyti kolektyvinę baudžiamąją kampaniją, žinomą kaip „Anfal“. Garsiausia šios kampanijos ataka buvo 1988 metų cheminio ginklo panaudojimas Kurdistano pietiniame Halabdžos mieste. Jos metu uždusę nuo pavojingų dujų žuvo maždaug 5 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų. Po šios atakos pešmergai buvo priversti nutraukti savo operacijas: ieškoti naujos gyvenamosios vietos teko daugiau nei milijonui kurdų, o šimtai tūkstančių žuvo vykdant „Anfal“ kampaniją.

thenation.com nuotrauka

Bendradarbiauja su CŽV

Visą dešimtąjį dešimtmetį, po „Anfal“ kampanijos, nepaisant milžiniškų nuostolių pešmergai ir toliau kovėsi su Irako pajėgomis. Tačiau vidinė įtampa vis augo ir virto karu tarp dviejų varžovų grupuočių: Kurdistano demokratinės partijos, vadovaujamos Massoudo Barzani, kurdų nacionalistų lyderio Mustafa Barzani sūnaus, ir Kurdistano patriotinės sąjungos, vadovaujamos Jalalo Talabani, kuris galiausiai tapo Irako prezidentu. Per šį laikotarpį moterys kovotojos taip pat buvo įtraukiamos į pajėgas.

Po susitaikymo tarp dviejų priešingų kurdų grupuočių, kuris buvo įtvirtintas 1998 metų Vašingtono susitarimu, JAV specialiosios pajėgos Kurdistane dislokavo CŽV agentus. Taip prasidėjo bendradarbiavimas tarp „Pešmergos“ ir Jungtinių Valstijų. Pešmergai suvaidino svarbią rolę nuverčiant S. Husseiną.

Po diktatoriaus pašalinimo JAV pajėgos ir toliau dirbo bendrai su pešmergais - apmokydavo juos ir dalyvaudavo bendrose operacijose. Kai Jalalas Talabani buvo išrinktas Irako prezidentu, o Massoud Barzani – Irako kurdų prezidentu, tautos nepriklausomybės idėjos ir svajonės apie suverenią valstybę dar labiau sustiprėjo.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"