TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Peštynės dėl paveldo skaudžiai atsirūgsta

2011 04 04 0:00
Aleksando Didžiojo, kurį savinasi ir Graikija, ir Makedonijos Respublika, galva puošia Skopjės oro uostą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kam priklauso antikinės Makedonijos paveldas? Graikai niekada nesutiks, kad jį savintųsi Balkanų slavai, tačiau šie turi kitą nuomonę.

Didelėse nerūdijančio plieno talpose Skovino vyninėje, vienoje didžiausių Makedonijoje, įsikūrusioje sostinės Skopjės pašonėje, lėtai bręsta 17 mln. litrų raudonojo ir baltojo vyno. Subrandintas vynas supilstomas į butelius, ant jų užklijuojamos paprastos etiketės su užrašu: "Makedonijos raudonasis" arba "Makedonijos baltasis". Tačiau staiga šio produkto pardavimas krito Vokietijoje, o ji didžiausia pirkėja Europoje. Pasirodo, tai Graikijos, turinčios šiaurinę Makedonijos provinciją, spaudimo Vokietijos importuotojams padarinys. Atėnai tvirtina, esą nuo 1989 metų užtvirtinę savo teises į Makedonijos vardą. "Jei prarasime partnerius Vokietijoje, Makedonijos vyno pramonė žlugs", - įsitikinęs Skovino daryklos komercijos direktorius Mile Kostovas.

Graikija blokuoja narystę

Makedonijos ir Graikijos peštynės dėl vardo trunka jau beveik 20 metų. Kai 1991-aisiais pradėjo byrėti Jugoslavija, jos pietinė provincija pasiskelbė nepriklausoma Makedonijos Respublika. Graikija pasipriešino tokiam pavadinimui, nes šiaurėje turi Makedonijos provinciją, kadaise buvusią plačios ir galingos senovės karalystės centru. Graikai ir dabar labai didžiuojasi šiuo vardu.

Tuomet Atėnai svaidėsi kaltinimais, kad Makedonijos Respublika mėgina kėsintis ir į šiaurinę Graikijos teritoriją. Abi šalys 1995 metais vargais negalais sutarė, kad valstybė vadinsis Buvusi Jugoslavijos Makedonijos Respublika (BJMR). Dideliam Graikijos apmaudui Konstitucijoje įrašytas liko Makedonijos Respublikos pavadinimas. Pastangos rasti abipusiai priimtiną sprendimą nuo to laiko nedavė jokių vaisių.

Problema vėl iškilo per NATO viršūnių susitikimą 2008 metais. Skopjė tikėjosi gauti pakvietimą stoti į Aljansą, bet tokį žingsnį blokavo Graikija, pareikalavusi, kad jos šiaurinė kaimynė pakeistų pavadinimą. NATO nutarė, kad pakvies mažą Balkanų valstybėlę tik tada, kai ginčas bus išspręstas. Skopjė įtūžo, apkaltino Atėnus pažeidus 1995-ųjų susitarimą ir apskundė Graikiją Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje. Savo sprendimą teismas paskelbs šiais metais.

Makedonijos viltys įstoti į Europos Sąjungą (ES) taip pat priblėso. Atėnai blokavo derybas dėl narystės, kol neišspręsta pavadinimo problema.

"Mes nenorime primesto, Graikijos sugalvoto mūsų šalies pavadinimo", - sako Makedonijos užsienio reikalų ministras Antonio Milososki. O dėl Graikijos kaltinimų, kad Makedonija puoselėja teritorines pretenzijas, atkerta: "Tai iš fantastikos srities. Vienintelė įmanoma okupacija - Makedonijos turistai graikų viešbučiuose gražioje Egėjo pakrantėje vasarą."

Skopjė perrašo istoriją

Tačiau Atėnai nežada užmerkti akių į tai, kad Makedonija savinasi ne tik vardą, bet ir helenistinę kultūrą. Neseniai Skopjės oro uostas buvo pavadintas Aleksandro Didžiojo vardu, o netrukus centrinėje sostinės aikštėje atsiras didžiulė skulptūra antikos karvedžiui. Ji dabar kuriama Florencijoje (Italija), bus 22 metrų aukščio ir atsieis 4,5 mln. eurų. Makedonija teigia turinti teisę pagerbti Aleksandrą, nes jis gimė Makedonijoje. Bet Graikija atkerta, kad nėra jokio etninio ryšio tarp didžiojo karvedžio ir dabar Balkanuose gyvenančių slavų, o Skopjė tiesiog mėgina perrašyti istoriją.

"Skopjės politika dėl Aleksandro Makedoniečio naudojama kaip nacionalizmo kurstymo įrankis ir yra labai pavojinga, - sakė Graikijos užsienio reikalų ministras Gregory Delavekouras. - Per pastaruosius 18 metų BJMR nepasistūmėjo nė per centimetrą. Graikija pasirengusi spręsti ginčą, kad Skopjė galėtų tęsti stojimo į ES procesą."

Graikijos siena driekiasi už poros valandų kelio į pietus nuo Skopjės. Ženklas pasienyje skelbia: "Sveiki atvykę į Graikiją. Sveiki atvykę į Makedoniją." Pavažiavus toliau, provincijos sostinėje Salonikuose puikuojasi paminklas Aleksandrui Didžiajam. "Čia Makedonija, - sako vietos gyventojas Paris, rodydamas į žemę. - Mes niekada nesutiksime, kad jie vartotų Makedonijos vardą. Tai mūsų paveldas, mūsų protėviai, mūsų istorija. Jų negalima priimti nei į NATO, nei į ES."

Mažytėje ir nuskurdusioje Makedonijoje taip pat piktinamasi. Žmonės mano, kad ginčas dėl vardo parankus nuo plėtros pavargusiai Europai.

"Ką daro Vokietija? Kodėl jie tyli, - piktai svarsto sostinės apžvalgininkė Lidija Dimova. - Ką daro Prancūzija? Ką daro Jungtinė Karalystė? Galbūt ES labai paranku, kad dėl kvailo ginčo galima atidėlioti plėtros reikalus. Tai tik laiko klausimas, kada mūsų žmonės praras pasitikėjimą ES."

Tai ką reiškia vardas? Abiem valstybėms, labai branginančioms savo tapatybę ir istoriją, jis reiškia daug. Tarptautinė bendruomenė ragina ieškoti kompromiso. Tačiau rasti aukso vidurį viename sunkiausiai pasiduodančių Europos konfliktų nebus lengva. Kad ir kaip būtų vadinamas kraštas, šis ginčas turi savo pavadinimą - nacionalinio pasididžiavimo. Tai praryti būtų skaudu abiem šalims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"