TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pieštukais prieš automatus

2015 01 09 6:00
Prie Prancūzijos ambasados Berlyne gyventojai nešė gėles ir pieštukus, degė žvakes. Reuters/Scanpix nuotrauka

Paryžiuje vyko didžiulio masto radikalių musulmonų, surengusių vieną tragiškiausių atakų Prancūzijos istorijoje, paieška. Tuo metu Europos kraštutinės politinės dešinės atstovai ragino liautis aukoti pinigų mečetėms, o gyventojai taikiai būrėsi į demonstracijas už toleranciją ir žodžio laisvę.

Po šiurpios trečiadienio atakos gyvi likę satyrinio prancūzų savaitraščio "Charlie Hebdo" redakcijos nariai sakė, kad nesileis įbauginami ir kitą savaitę išleis naują laikraščio numerį.

Po šaudymo, per kurį žuvo 12 žmonių, Paryžiaus valdžios institucijos ėmėsi griežtų saugumo priemonių. Nusikaltėlių paieškoje dalyvavo apie 3 tūkst. policijos pareigūnų. Jie taip pat patruliavo prie mokyklų, laikraščių redakcijų, viešojo transporto stotelių, prekybos centrų ir religinės reikšmės objektų. Buvo atšauktos mokinių ekskursijos ir uždrausta statyti automobilius aikštelėse netoli mokslo įstaigų. Pareigūnai daug dažniau pradėjo stabdyti gatvėse praeivius ir juos apieškoti. Policijai padeda kariškiai. Valdžios institucijos bijo, kad islamistai gali surengti daugiau atakų.

Tačiau vakar, nors ir buvo imtasi visų saugumo priemonių, nepavyko išvengti dar vienų šaudynių. Tiesa, kol kas abejojama, ar jos susijusios su trečiadienio išpuoliu. Pasak liudininkų, praėjus maždaug parai po atakos laikraščio redakcijoje, viename pietiniame Paryžiaus priemiestyje susidūrė du automobiliai. Jų vairuotojai išlipo ir puolė ginčytis. Kai prie vyrų priėjo policijos pareigūnė, vienas avarijos dalyvių, dėvinčių neperšaunamą liemenę, ėmė šaudyti ir, kaip pranešama, pabėgo. Sunkiai sužeista policininkė vėliau ligoninėje mirė.

"Al-Qaeda" arba "Islamo valstybė"

Paryžiaus policija teigia identifikavusi tris šaudyme dalyvavusius vyrus. Manoma, kad jie yra Prancūzijos pilietybę turintys broliai, gimę Paryžiuje. Jauniausias iš jų 18-metis Hamydas Mouradas trečiadienio vakarą netoli Belgijos sienos pats pasidavė policijai. Kitų dviejų pareigūnai vakar dar ieškojo. Vienas brolių – Cherifas Kouachis - jau anksčiau Prancūzijos policijos akiratyje atsidūręs džihadistas. 2008-aisiais jis buvo teisiamas dėl ryšių su islamistų grupuote, verbavusia Prancūzijos musulmonus vykti kautis su amerikiečiais Irake, ir atliko 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nė viena islamistų grupuotė kitą dieną po atakos neprisiėmė už ją atsakomybės. Pranešama, jog užpuolikai veikė kaip gerai apmokyti kovotojai, turėjo galingus ginklus, todėl ekspertai beveik neabejoja, kad jie priklauso kokiais nors didelei džihadistų organizacijai. Pasirodė informacijos, esą vienas vyrų kalbėjo rusiškai, o kitas teigė atstovaujantis Jemeno „Al-Qaedos“ atšakai.

Dauguma analitikų sutinka, kad labiausiai tikėtina, jog išpuolį organizavo „Islamo valstybė“, veikianti Sirijoje ir Irake, arba „Al-Qaeda“ ar viena su ja susijusių grupuočių. Taip pat gali būti, kad ataką surengė šių grupių sekėjai Prancūzijoje ir kitose Europos valstybėse.

Stephane'as Charbonie – vienas redaktorių, žuvusių „Charlie Hebdo“ redakcijoje, – buvo įtrauktas į 12 asmenų sąrašą „Ieškomi gyvi arba mirę už nusikaltimus islamui“, kurį 2012 metų spalį išspausdino propagandinis „Al-Qaedos“ leidžiamas žurnalas anglų kalba. Tačiau „Charlie Hedbo“ yra skelbęs ir kelias „Islamo valstybės“ lyderio Ayado al-Bahdadi“ karikatūras. Taigi abi grupuotės turėjo motyvą surengti išpuolį.

JAV politologas Daveedas Gartensteinas-Rossas mano, kad viena jų greičiausiai prisiims atsakomybę už žudynes Paryžiuje. Šios organizacijos atstovauja skirtingoms džihadizmo kryptims ir nuolat konkuruoja stengdamosi pritraukti kuo daugiau sekėjų, partnerių bei rėmėjų.

Pažadėjo apdovanoti

Visų didžiųjų Vakarų valstybių lyderiai pareiškė paramą Paryžiui ir griežtai pasmerkė ataką. Europos Sąjungos vėliavos vakar buvo nuleistos iki pusės stiebo, o Bendrijos lyderiai tylos minute pagerbė aukas. Popiežius Pranciškus vakar aukojo iškilmingas mišias už išpuolio aukas. Per jas pontifikas meldėsi ir už atakos vykdytojus – „kad Dievas pakeistų jų širdis“. Musulmonų dvasiniai lyderiai griežtai atsiribojo nuo užpuolikų ir sakė, kad jų religijoje nėra vietos žiaurumui.

Į šį teiginį neįprastai sureagavo vienas Indijos politikas. "Bahujan Samaj", partijos, kurią pernai per rinkimus aplenkė tik dvi politinės jėgos, lyderis Haji Yakoob Qureshi pareiškė, jog tie, kurie drįsta įžeidinėti pranašą Mahometą, nusipelno mirties. Ir pridūrė, kad pats pranašas skleidžia tik taikos ir meilės žinią.

Šis politikas 2006 metais pažadėjo 11 mln. dolerių premiją žmogui, nužudysiančiam Kurtą Westergaardą – Danijos karikatūristą, kurio darbas, vaizduojantis Mahometą su bomba turbane, sukėlė didžiulį islamo pasaulio nepasitenkinimą. Žurnalistas jau ne kartą sulaukė grasinimų iš islamistų ir iki šiol yra atidžiai saugomas policijos. Indijos politikas pažadėjo apdovanoti ir trečiadienio atakos vykdytojus.

Pakurstys įtampą

Nuogąstaujama, kad trečiadienio išpuolis savaitraščio redakcijoje dar labiau sustiprins Europoje pastaruoju metu vis didėjančią įtampą tarp etninių ir religinių grupių, ypač populiarėjančių kraštutinių dešiniųjų politinių partijų rėmėjų ir imigrantų, ypač musulmonų, bendruomenių.

Prieš imigrantus nusiteikusios politinės partijos jau pasinaudojo šia proga dar garsiau prabilti apie kitataučių, išpažįstančių islamą, keliamą pavojų. Prancūzijoje, kurioje buvo įvykdytas išpuolis, „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen paragino griežtai atsakyti į šį prancūzams paskelbtą karą. Vis dėlto politikė elgėsi gana diplomatiškai ir pabrėžė, kad reikia atskirti „musulmonus tėvynainius, kurių vertybės tokios pačios kaip mūsų“, ir tuos, kurie mano galį žudyti islamo vardu.

M. Le Pen kolega iš Italijos, Šiaurės lygos lyderis Matteo Salvini, pritraukiantis šalyje vis daugiau sekėjų, kalbėjo griežčiau. Jis pareiškė, kad valdžia turi ištirti, kas, kaip ir kodėl finansuoja mečetes. „Negerbiantieji gyvenimo ir laisvės nenusipelno paramos“, - apibendrino italas.

Vokiečių visuomeninė grupė PEDIGA pastarosiomis savaitėmis kiekvieną pirmadienį rengia eitynes, kuriomis siekia kovoti prieš Vakarų islamizaciją. Į tokią demonstraciją Drezdene susirinko apie 18 tūkst. žmonių. Organizacija savo feisbuko paskyroje rašė, jog islamistai, dėl kurių keliamo pavojaus bandė įspėti Europą pastarąsias dvylika savaičių, Paryžiuje pademonstravo, kad nesugeba elgtis demokratiškai, o problemas sprendžia žudydami.

Tačiau bent kol kas, atrodo, didžioji dalis Vakarų šalių gyventojų islamofobijos panikai nepasiduoda. Prancūzijoje ir kitose valstybėse surengti budėjimai, tylios aukų palaikymo akcijos neturėjo nei politinių, nei antiimigracinių, nei religinių atspalvių. Užuot skandavę neapykantos musulmonams šūkius, būriai prancūzų tyliai laikė į viršų iškėlę pieštukus ar tušinukus, simbolizuojančius žodžio ir spaudos laisvę.

Vokietijos antimusulmoniškas judėjimas PEDIGA taip pat sulaukė taikios opozicijos: tūkstančiai vokiečių susirinko į demonstracijas iškėlę plakatus „Aš myliu imigraciją“, „Miunchenas yra spalvotas“ ar „Pabėgėliai laukiami“. O Kelno katedroje šią savaitę buvo išjungtos šviesos - taip klebonas protestavo prieš „rasistinį kraštutinį dešinįjį sparną“.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"