TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pietų Osetija: pasiklydusi nerealiose svajonėse

2016 01 08 6:00
Prekyba Cchinvalio gatvėje. Reuters/Scanpix, AFP nuotraukos

Pietų Osetija planuoja referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Visa bėda, kad Maskva į tokį norą neatsiliepia. Dabartinis Pietų Osetijos statusas puikiausiai tenkina Vladimirą Putiną, o naujų problemų dėl atsilikusio regiono jam nereikia.

Pietų Osetijos prezidentas Leonidas Tibilovas 2015 metų spalio pabaigoje paskelbė, kad šioje nuo Gruzijos atplėštoje teritorijoje bus surengtas referendumas dėl jos įsiliejimo į Rusiją. Maskva į tai reagavo gana šaltai. Kremlius pabrėžė, jog Pietų Osetija – nepriklausoma valstybė, pripažinta Rusijos. O tuo metu žmonės Cchinvalyje ėmė aktyviai svarstyti L. Tibilovo iniciatyvą: yra ir jos šalininkų, ir priešininkų. Kol kas konkreti referendumo data nepaskelbta, L. Tibilovas tik pasakė, jog jis bus surengtas gerokai anksčiau nei prezidento rinkimai, turintys vykti Pietų Osetijoje 2017 metų pavasarį.

Košė galvose

Daugelis Pietų Osetijoje nemano, kad toks referendumas reikalingas. Iš Maskvos Cchinvalis ir taip gauna karinę ir ekonominę pagalbą, o be to, turėjo jau du referendumus: 1992 metais 99,89 proc. Pietų Osetijos gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, o 2006 metais balsavo už respublikos nepriklausomybę. Ją pripažino tik kelios valstybės: Nikaragva, Venesuela bei Ramiojo vandenyno Nauru ir Tuvalu salos. Rusija pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę po 2008 metų penkių dienų karo su Gruzija.

L. Tibilovas aiškina, jog naujo referendumo reikia todėl, kad antrasis paneigė pirmojo rezultatus. Tačiau vietos valdžioje yra žmonių, kuriems atrodo juokinga rengti trečią per 20 metų referendumą, prisijungti prie Rusijos ir taip galima, pagal tokį patį mechanizmą kaip Kryme. Kai kurie mano, jog ši L. Tibilovo iniciatyva – tik dalis rinkimų kovos. Valdžia nieko negali sumąstyti, kad patrauktų rinkėjų. O daugeliui jų motina Rusija yra didžiausia svajonė. „Aš žūtbūt noriu į Rusiją. Tai mūsų širdis“, – sako Cchinvalio pensininkė Fatima.

Veikiausiai ir vietos politikų, ir gyventojų galvose – tikra košė. Kai kurie pasisako ir už įsiliejimą į Rusiją, ir už nepriklausomybę. Tik mažai kas susimąsto: kokie dar prezidento rinkimai po tokio referendumo... Juk tuomet Pietų Osetijos vadovą skirs V. Putinas.

Laužiasi pro atviras duris

Protestas Tbilisyje prieš Rusijos vykdomą "šliaužiančią aneksiją" Pietų Osetijoje.

Atrodo, jog Rusija kol kas neplanuoja prisijungti teritorijos, kurioje ir taip turi viską, ko jai reikia. Pietų Osetijoje yra Rusijos karinė bazė, o politinį gyvenimą visiškai reguliuoja Kremlius. Priešingu atveju Maskva patirtų problemų, dar didesnių nei Kryme. Jau vien dėl to, kad tarp Rusijos ir Pietų Osetijos nėra susisiekimo nei oru, nei geležinkeliu.

„Mes ir taip esame Rusijos Federacijos piliečiai, gyvenantys už šalies ribų“, – aiškina vietos politikas Alanas Džusojevas, vadovaujantis judėjimui „Tavo pasirinkimas – Osetija“. Oficialiais duomenimis, Rusijos pasus turi 95 proc. Pietų Osetijos gyventojų.

Dar labiau nei Krymas atsilikusios respublikos biudžetas 2015 metais buvo 7,3 mlrd. rublių, iš kurių 6,6 mlrd. davė Rusija. Maža to, praėjusių metų kovą, praėjus metams po Krymo aneksijos, Rusija ir Pietų Osetija pasirašė bendradarbiavimo ir integracijos sutartį, pagal kurią Rusija perėmė visišką atsakomybę už Pietų Osetijos saugumą ir sienas bei įsipareigojo pakelti pensijas ir algas valstybės tarnautojams iki to lygio, kuris yra federalinėje Šiaurės Kaukazo srityje. Šia sutartimi Pietų Osetija iš esmės iki galo integruojama į Rusiją, tad kam dar tas prisijungimas? „Mes laužiamės pro atviras duris“, – sako vietos politikas.

Amžių svajonė

Rusija tiesia Pietų Osetijos sieną, atgnybdama vis daugiau Tbilisio kontroliuojamos teritorijos, ir taip atkirto dalį tarptautinio naftotiekio.

Norą įsilieti į Rusiją skatina Pietų Osetijos nuo amžių puoselėjama svajonė susijungti su Šiaurės Osetija. Abi Osetijas geografiškai skiria didysis Kaukazo kalnagūbris. Susisiekimas tarp abiejų Osetijų iki 1984 metų, kai per jį buvo iškastas tunelis, buvo itin sudėtingas – reikėjo daryti 500 kilometrų lankstą per Tbilisį.

„Aš karštas susijungimo šalininkas! 1920-aisiais mus dirbtinai išskyrė, perdavė vieną dalį Gruzijos SSR, kitą – Rusijai. Tačiau kalbos ir kultūros požiūriu mes gyvenome kartu, kalnai netrukdė. Perskirta tauta – nenormalu“, – mano A. Džusojevas. Jo teigimu, visi nori susijungti su Šiaurės Osetija.

O štai pensininkas Viktoras Dudajevas, prisėdęs ant suoliuko Stalino prospekte Cchinvalio centre, dėsto: „Be Rusijos mes negalime gyventi, nes nesugebėsime apsiginti.“ Bet juk Rusijos kareiviai ir dabar čia! Tačiau V. Dudajevas būgštauja, kad jei vietoj V. Putino ateis kas nors kitas, jie gali būti išvesti.

„Jei būsime Rusijoje, mažai kas norės turėti reikalą su branduoline valstybe. Tai saugumo garantija daugeliui kartų“, – įsitikinęs A. Džusojevas.

Kiti baiminasi, jog Pietų Osetijai tapus Rusijos dalimi atiduoti ją gruzinams bus dar paprasčiau. Juk V. Putinas ne amžinas, o situacijai pasikeitus niekas osetinų nė neklaus.

„Mes nepatenkinti Gruzija, kad ji mūsų nepaleidžia, bet juk ir Rusija lygiai taip pat neatiduoda Šiaurės Osetijos, kad galėtume būti viena nepriklausoma valstybė“, – sako pirmojo šaukimo Pietų Osetijos parlamento deputatė Zara Abajeva.

Nieko negamina ir neparduoda

Jau praėjo septyneri metai po trumpo Gruzijos ir Rusijos karo, bet Pietų Osetija dar nebaigė atstatymo darbų. Dar ne visos užglaistytos sprogmenų ir kulkų skylės sienose, o pagrindinės sostinės gatvės išasfaltuotos vos prieš porą metų. Vargais negalais išdygo keli modernesni pastatai.

Valdant ankstesniam prezidentui Eduardui Kokoity Pietų Osetijoje išgaravo milijardai rublių, kuriuos davė Rusija. Pati Pietų Osetija nieko, išskyrus šiek tiek vaisių ir daržovių, nepasigamina ir neeksportuoja, net į Rusiją.

Sovietiniais laikais Pietų Osetijoje buvo kelios dešimtys įmonių, bet vėliau jos buvo išgrobstytos ir sunyko, o nieko naujo nesukurta. Realiai įgyvendinamų idėjų ir dabar stokojama. Vienintelė viltis – pritraukti Rusijos verslą. Tam tikslui vietos valdžia panaikino pelno mokesčius pirmus penkerius-septynerius metus. Nuo to laiko atsidarė tik vienas siuvimo fabrikas, jis sukūrė 400 darbo vietų. Šiemet tikimasi paleisti mėsos perdirbimo kombinatą, statoma pieno perdirbimo gamykla. Bet kol kas, jei kalnuose griūtis, Pietų Osetijoje maisto produktai baigiasi greitai. Nepripažinta respublika neturi nei elektros stoties, nei dujų – jos įvestos tik Cchinvalyje.

Prezidentai Leonidas Tibilovas ir Vladimiras Putinas Kremliuje sukirto rankomis, pasirašę Rusijos ir Pietų Osetijos integracijos sutartį.

Pas priešus – gydytis

Santykių su Gruzija pagerėjimu Pietų Osetijoje niekas netiki. Apie priešišką Gruziją ten pasakojamos siaubingiausios istorijos. Štai buvęs sovietų armijos pulkininkas Sergejus Siukajevas porina: „Saakašvilis nusprendė sunaikinti osetinus iki paskutinio. Čia viename kaime atkasė 16 gyvų palaidotų žmonių. Net Hitleris tokių dalykų nedarė!“ Jo žmona papasakoja dar baisesnę istoriją apie vaikus, kurie buvo sukišti į vamzdį, o šis iš abiejų pusių padegtas. „Net fašistai taip nesielgė“, – pritaria ši.

Dėl didžiulio priešiškumo gruzinams osetinams svarbi ne tiek pati nepriklausomybė, kiek nepriklausomybė nuo Gruzijos. „Mes nepatikėsime Gruzija, kad ir kokia valdžia ten ateitų. Buvo trys Gruzijos prezidentai, ir visi siekė sunaikinti mūsų tautą. Mes daugiau niekada nesutiksime būti Gruzijos dalimi“, – sako A. Džusojevas.

Taip, kaip jis, Pietų Osetijoje mąsto kone kiekvienas. Juo labiau neįtikėtina, kad ryšiai su Gruzija vis dėlto nėra nutrūkę. Nekalbant jau apie tai, kad yra daug mišrių šeimų, pusė Cchinvalio važiuoja į Gruziją gydytis. Mat pas save užsiregistruoti pas gydytoją sunku, o Gruzijoje visi pacientai iš Pietų Osetijos operuojami nemokamai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"