TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pigi nafta kerta nuo jos priklausančioms šalims

2015 09 01 6:00
"Gazprom" naftos statinės vežamos sunkvežimiu netoli Sibiro Krasnojarsko miesto, kur Rusija turi daug naftos gręžinių, bet kai kuriuos uždaro, nes dėl Vakarų sankcijų stabdo jų eksploatavimą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Nafta, maitinanti daugybę šalių, sparčiai tampa prakeiksmu jų ekonomikai. Prieš metus tarptautinė naftos kaina už barelį siekė maždaug 103 dolerius, o dabar – jau mažesnė nei 40 dolerių.

Naftos išteklių gausiame Irake, kur didžiulius šalies plotus užėmė „Islamo valstybė“ (IS) ir gajus religinis susiskaldymas, atsirado nauja nestabilumo grėsmė – pratrūko smurtiniai protestai prieš vyriausybę, nesugebančią garantuoti patikimo elektros tiekimo ir paaiškinti, kur dingsta žadėtos pajamos iš naftos.

Rusijoje, vienoje didžiausių naftos gamintojų, vartotojai dabar moka daugiau už importą, didžia dalimi dėl smarkiai nuvertėjusio rublio. Nigerijoje ir Venesueloje, kurių ekonomika priklauso beveik vien nuo naftos eksporto, didėja nerimas dėl neramumų ir ekonominio nestabilumo. „Boko Haram“ teroristų puldinėjama Nigerija tikriausiai turės devalvuoti savo valiutą, kad susidorotų su krintančia naftos kaina, o tai sukels infliaciją ir dar didesnį nestabilumą. Pigi nafta dar labiau apsunkina ir taip siaubingą politinę padėtį Libijoje. Ekvadore, kur pajamos iš naftos nuo praėjusių metų sumažėjo bemaž perpus, dešimtys tūkstančių protestuotojų plūdo į gatves ir liejo pyktį dėl vyriausybės ekonominės politikos.

Net turtingoje Saudo Arabijoje, kur valdančioji šeima dosniai švaisto naftos pinigus, kad neprarastų valdžios, vyriausybė pirmą kartą nuo 2007 metų priversta skolintis finansų rinkose, kad padengtų išlaidas. Kitos Persijos įlankos arabų šalys, priklausomos nuo naftos eksporto, įskaitant Kuveitą, Omaną ir Bahreiną, pirmą kartą per du dešimtmečius turės deficitinį biudžetą.

Nors nafta jau daug mėnesių pinga, paprastai prognozės daromos remiantis prielaida, kad galiausiai kaina stabilizuosis ar bent jau kritimas netruks ilgai. Tačiau naujas nerimas dėl augimo tempą lėtinančios Kinijos, suvartojančios daugiausia pasaulyje energijos, verčia manyti, jog nafta išliks pigi kur kas ilgiau, nei numatė didžiausi pesimistai, ir dar labiau smogs naftos eksportuotojams. Toms šalims tai labai skausminga.

Irako naftos policijos pajėgos saugo naftos gavybos lauką netoli Basros.

Naftos šokas

Buvęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC generalinis sekretorius René G. Ortizas mano, jog dėl kainos kritimo per metus visos naftą eksportuojančios valstybės prarado maždaug 1 trln. dolerių. Kiti specialistai taip pat nurodo, jog akivaizdus Kinijos ekonomikos silpnėjimas atsiliepia visam pasauliui. Labai daug gamintojų, išgyvenusių gerus laikus, buvo kur kas labiau priklausomi nuo Kinijos ekonomikos augimo, nei patys tai pripažino. Jiems tai – naftos šokas.

Politiniai analitikai nurodo, jog šalys, kurios iki šiol galėjo naudotis savo nafta kaip politiniu svertu, tokios kaip Rusija, Iranas ir Saudo Arabija, praranda įtaką. Iranas, manęs, jog gali išgyventi Vakarų jam taikomą naftos embargą, šią savo poziciją pakeitė ir sutiko pasirašyti sutartį, ribojančią jo branduolinę veiklą.

Žinoma, pigi nafta teikia ir ekonominę naudą. Pavyzdžiui, vidutinė amerikiečių šeima per metus perka 1200 galonų benzino. Visus šiuos metus benzinas Amerikoje kainavo lygiai doleriu mažiau nei 2014-aisiais.

Nors pigi nafta skatina ją vartojančių šalių ekonomiką, užtrukęs kainų nuosmukis gali turėti nenumatytų padarinių. Vienas jų – silpnėjanti besivystančių šalių, daug perkančių iš JAV ir kitų išplėtotos pramonės valstybių, ekonomika.

Pasaulinis naftos perteklius jau kurį laiką buvo jaučiamas iš dalies dėl gavybos didinimo Saudo Arabijoje ir Jungtinių Valstijų, kadaise labai priklausomų nuo Artimųjų Rytų naftos, vis didėjančios energetinės nepriklausomybės.

Saudo Arabija ne tik išgauna daugiausia naftos, bet ir vis didina gręžinių skaičių, investuodama į ateities gavybą. Taip pat elgiasi ir Jungtiniai Arabų Emyratai bei Kuveitas.

Net suirutės, kurią sukėlė IS, sąlygomis Iranas nuo šių metų pradžios beveik 20 proc. padidino naftos gavybą.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didinti gamybą krintant kainoms žalinga, tačiau visi Artimųjų Rytų eksportuotojai tarpusavy kaunasi dėl Azijos rinkų.

Naftos perteklius bus dar didesnis, jei bus patvirtinta branduolinė sutartis su Iranu ir pasaulio rinkoje per kokius metus papildomai prie 94 mln. barelių naftos per dieną atsiras dar vienas milijonas barelių. Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganehas neslepia savo šalies ketinimų: „Mes kelsime savo naftos gamybą bet kokia kaina, nes neturime kitos alternatyvos.“

Amerikiečių neišgujo

Didžiausias pastarųjų metų pokytis buvo nepaprastai padidėjusi JAV naftos gamyba, pridūrusi daugiau nei 4 mln. barelių per dieną pasaulio rinkoje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais perteklinį tiekimą pasaulyje iš esmės skatina rinką užtvindžiusi Saudo Arabija. Ekonomistų manymu, šalis specialiai muša kainą, kad kiti naftos gamintojai, pirmiausia – amerikiečiai, neišlaikytų konkurencijos. Tačiau gamyba Jungtinėse Valstijose nesumažėjo tiek, kiek tikėjosi Saudo Arabija, siekusi, kad naftos kaina stabilizuotųsi pasiekusi maždaug 50 dolerių už barelį. Dabar ji jau artėja prie 30 dolerių ir yra mažiausia nuo 2008 metų pasaulinės recesijos.

OPEC nepavyko išguiti iš verslo brangiau naftą išgaunančių Amerikos bendrovių. Tikėtasi, kad 80 dolerių už barelį privers jas uždaryti verslą, o jau 70 ar 60 dolerių kaina – tai tikrai. Bet to nenutiko – JAV naftos gavyba visus metus didėjo. Didžiuliai laimėjimai didinant gręžinių veiksmingumą padėjo daugeliui JAV bendrovių išlikti pelningoms ir esant daug mažesnėms naftos kainoms, nors kai kurios turėjo sumažinti išlaidas ir nurėžė algas.

Karakase vyko opozicijos demonstracijos prieš Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro vyriausybę, ekonominį nesaugumą ir prekių deficitą.

Pavojus politiniams režimams

Saudo Arabija, svarbiausia OPEC narė, nekreipia dėmesio į kitų narių raginimus mažinti gamybą. Rezultatas toks, kad beveik visos OPEC narės, drauge kontroliuojančios kur kas mažiau pasaulinės rinkos nei kadaise, pumpuoja daugiau naftos. Liepą OPEC naftos gamyba buvo didžiausia per trejus metus. Žinovai nurodo, kad šiuo metu pastebima OPEC narių konkurencija dėl rinkos dalies, o daugumai šių šalių nafta yra pagrindinis pajamų šaltinis. Jei kaina neatsigaus iki 60 dolerių už barelį, o arabų regiono šalys ir toliau bus priklausomos nuo pelno iš naftos, gali prasidėti dešimtmečius truksiantis nuosmukis. Tai gali paskatinti nestabilumą naftos gavėjų pasaulyje, nes vyriausybės turės dramatiškai mažinti išlaidas arba pavojingai didinti skolinimąsi.

Labiausiai rizikuoja valiutos rezervų stokojančio šalys, tokios kaip Nigerija, Angola, Alžyras, Venesuela ir Irakas. Valstybės, kurioms reikia investicijų, kad išsilaikytų politinis režimas, yra Brazilija, Rusija ir netgi Iranas. Ypač dideliame pavojuje atsiduria Irako vyriausybė, nes brangiai kainuoja ne tik kova su IS, bet ir būtinybė užsitikrinti įvairių grupių paramą. Taip pat ir Saudo Arabijos karališkajai šeimai bus sunku išlaikyti brangų socialinį kontraktą su savo piliečiais, nes vis daugiau gyventojų ieško darbo, siekia mokslo, reikalauja kokybiškos sveikatos apsaugos.

Naftos kainų kritimas yra rimtas smūgis Rusijai – rublis dabar dukart pigesnis nei pernai. Dar pridėjus Vakarų sankcijas, Rusijos ekonomika ir biudžetas patiria didžiulį spaudimą, o tai kelia įvairių politinių problemų prezidentui Vladimirui Putinui. Apžvalgininkai klausia: ar mažindamas biudžeto išlaidas V. Putinas pasirengęs nuskurdinti 45 mln. pensininkų arba atimti pinigus iš karinio pramoninio komplekso, kuris yra svarbiausia jo atrama?

Besotė Kinija

Daugybę metų Rusija, kaip ir kitos Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys bei Venesuela, su džiaugsmu stebėjo, kaip nepasotinamas Kinijos apetitas augino naftos kainą. Pajamos iš naftos byrėjo į tų šalių iždą, stiprino jų pasitikėjimą savimi ir padėjo susiformuoti jų geopolitinei strategijai. Rusijos mėginimus atsigręžti į Aziją kaip tik ir paskatino nesibaigianti energijos paklausa Kinijoje. V. Putino praėjusio dešimtmečio „ekonominis stebuklas“ ir jo perrinkimas būtų buvęs kur kas sunkesnis, jei ne nafta, kainavusi daugiau nei 100 dolerių už barelį. Tačiau naftai atpigus labai abejotinos atrodo ir pastaruoju metu Rusijos sudarytos energetinės sutartys su Kinija.

Kinijos vaidmenį naftos rinkoms sunku pervertinti. IKi 1993 metų Kinija pati galėjo save aprūpinti nafta. 2000 metais importavo 1,3 mln. barelių per dieną. 2007 metais – 7,1 mln. barelių per dieną – tiek pat, kiek JAV. Toks paklausos padidėjimas lenkė pasaulio gamintojų galimybes jį patenkinti, ir tai baigėsi rekordiškai didelėmis naftos kainomis 2008 metų finansų krizės išvakarėse ir triženklėmis naftos kainomis – jos dar laikėsi pernai vasarą.

Kinija ir toliau vartoja naftą didžiuliais kiekiais. Nors ir sumažėjo, Kinijos ekonomika vis dar yra antra pagal dydį pasaulyje. Tačiau dabar vartojimas Kinijoje nebeauga taip sparčiai, o OPEC ir toliau išgauna tiek naftos, tarsi bedugnė Kinijos statinė vis dar egzistuotų.

Pasak žinovų, didžiausia problema ta, jog niekas tvirtai nežino, kas vyksta su Kinijos ekonomika. Mat vyriausybė sako, jog ji auga 7 proc., tiksliai tiek, kiek ir buvo numatyta, bet kiti rodikliai – nuo plieno ir vario iki energijos suvartojimo – leidžia spėti, jog Kinijos ekonomikos lėtėjimo tempas pranoksta blogiausius lūkesčius.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"