TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pilis - tai mes

2011 01 19 0:00
Valdovų rūmai stovi vėl.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Lietuvos atgimimo simbolis - Didžiųjų kunigaikščių rūmai - beveik baigti", - rašo solidžiausias Vokietijos dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung", išspausdinęs informatyvų straipsnį apie Valdovų rūmų atstatymą. Jo autorių Robertą von Luciusą domina ne su rūmų statyba susiję skandalai, o esmė, t. y. šių rūmų reikšmė Lietuvai.

Valdovų rūmų rūsyje viskas bus autentiška, viršuje, muziejaus aukštuose - simboliška. Archeologo, turinčio didžiojo kunigaikščio vardą Gediminas, akys degte dega pasakojant apie didžiųjų kunigaikščių rūmų, kurie buvo vadinami ir karalių pilimi, atstatymą. Juose rezidavo lietuvių karalius, vėliau beveik tris šimtus metų - didieji kunigaikščiai, draugę dažnai buvę ir Lenkijos karaliais. Valdovų rūmų atstatymas (Gediminas pirmenybę teikia sąvokai "atkūrimas") jau 15 metų lietuvių protus jaudina daug labiau nei, tarkime, vokiečius jaudina miesto pilies atstatymas Berlyne. Vieni lietuviai rūmus laiko bendruomenės gyvenimo, buvusio ir būsimo, centru. Kiti rodo pirštu į krizę - esą verčiau mokesčių pinigus reikėtų panaudoti socialinėms reikmėms. Iš esmės baigtus statyti rūmus lankytojams gal pavyks atverti dar šiais metais, taigi daug anksčiau nei Berlyno miesto pilį, nors nuo Berlyno sienos griuvimo ir Lietuvos nacionalinio suvereniteto atgavimo praėjo beveik tiek pat metų, o Lietuva daug neturtingesnė nei Vokietija.

Iš šių Vilniaus rūmų Lietuvos didieji kunigaikščiai valdė pusę Vidurio Europos. XIV amžiuje Lietuva-Lenkija pagal plotą buvo didžiausia Europos valstybė. Tuo metu Vilnius prilygo Florencijai ar Milanui. Didieji kunigaikščiai tuokėsi su princesėmis iš Švedijos, Austrijos, Maskvos didžiosios kunigaikštystės, o tarpininkaujant popiežiui - su Italijos Sforzų gimine, Milano kunigaikščiais (iš ten šių rūmų itališkas puošnumas). Rūmų valdovai kaupė brangius gobelenus, baldus ir knygas.

"Valstybė prasideda nuo pilies", - sakė Gediminas. Dabar jau miręs ankstesnis prezidentas Algirdas Brazauskas, socialdemokratas, rūmų atstatymo komiteto pirmininkas, buvo karštas rūmų statybos šalininkas. Jo manymu, rūmai pagausins žinias apie šalies kultūrą ir žadins patriotinius jausmus. Savo ruožtu, rūmų atstatymo priešininkai iki šiol kritikuoja šitą "romantizuojamą nacionalizmą".

Atrodo, kad šios užduoties maža tauta ėmėsi sąmoningiau ir realistiškiau nei tie žmonės, kurie Berlyne ar Braunšveige ginčijasi dėl pilių atstatymo. Pradėję darbus 1987 metais archeologai 13 metų tyrė šį objektą. Be XIII amžiaus mūro liekanų jie surado apie 300 tūkst. artefaktų. 2000-aisiais Lietuvos parlamentas priėmė atitinkamą nutarimą ir po dvejų metų prasidėjo rūmų atstatymas. Net tos partijos ir tie politikai, kurie iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikę rūmų atžvilgiu, šiuo metu jau jaučiasi įsukti į šį procesą.

Po devynerių metų daug kas jau atrodo baigta - vitrinos, nuostabios koklinės krosnys su giminės herbais, skulptūros, plytelių grindys, medinės lubos, šviestuvai. Lankytojas eidamas per sales gali stebėti architektūros stilių raidą - nuo vėlyvosios gotikos, renesanso, ankstyvojo baroko iki Šiaurės Europos manierizmo.

Rūsyje mūro liekanos paliktos tokios, kokios rastos. Jas galima apeiti arba naktį iš viršaus per stiklinius langus apžiūrėti apšviestas, pavyzdžiui, tuo metu, kai vidiniame kieme vyksta koncertai.

Laidai ir oro kondicionavimo įrenginiai "paslėpti" rūmų sienose. Valdovų rūmuose, kurių plotas 13,5 tūkst. kvadratinių metrų, yra beveik 60 salių ir kambarių. Patalpose įsikurs ne tik muziejus. Čia veiks muziejininkystės centras, koncertų bei seminarų salė, biblioteka, bus įrengta scena. Šie rūmai turi muzikines tradicijas - 1636 metais juose buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje.

Tikimasi, kad prezidentai čia pasirašinės dokumentus ir priiminės valstybės svečius. Į simbolinį, dar nebaigtų rūmų atidarymą 2009 metų liepos 6-ąją (karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais dieną) jau buvo atvykę valstybių vadovai iš Europos šiaurės ir rytų. Tačiau praėjus beveik trejiems metams, rūmai vis dar neprieinami plačiajai visuomenei. Išankstinis atidarymas šaliai buvo svarbus, nes 2009 metais Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Tuo metu Lietuva šventė savo tūkstantmečio jubiliejų. Ši šalis nuolat turėjo gintis nuo svetimųjų valdymo, pastarąjį kartą 1990 metais ji išsivadavo nuo Sovietų Sąjungos. Todėl daugeliui lietuvių šie rūmai - jų laisvės simbolis.

Tam tikru laiku Lietuvos didieji kunigaikščiai valdė ir Lenkiją. Atstatant rūmus, apie kurių interjerą žinota gana mažai, specialistai orientavosi į kitų Jogailaičių giminės pilių interjerą, pirmiausia, į Lenkijos karalių pilį Vavelyje. Lenkiją ir Lietuvą sieja ne tik bendra valdovų dinastija ir bendra istorija, bet ir katalikų tikėjimas. Taip pat ir baroko architektūra. Atstatydami Valdovų rūmus amatininkai ir architektai naudojosi lenkų patirtimi. Keturaukščiai rūmai tapo didelio komplekso, apimančio Katedrą, ant kalvos stovinčią Viršutinę pilį ir Nacionalinį muziejų, centru. Nuo XIV iki XVII amžiaus šie rūmai buvo svarbiausioji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Jie daug kartų degė ar buvo plėšiami. Po to, kai 1661 metais juos nuniokojo rusų kariuomenės daliniai, jie nebebuvo atstatyti, o XIX amžiaus pradžioje ir visiškai nugriauti. Dabar jie stovi vėl.

 

Vertė JONAS KILIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"