TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pinganti nafta - ir palaima, ir pragaištis

2012 07 09 8:27

Vladimiro Putino aplinkai pavyksta išlaikyti valdžią tik todėl, kad režimas užtikrina palyginti stabilią šalies gyventojų gerovę - panašiai kaip tai jau daug metų daro Aleksandras Lukašenka Baltarusijoje. Tačiau Rusijos ekonomikos perspektyvos pastaruoju metu atrodo gana niūriai: naftos dolerių upė gali išsekti ir V.Putinui gali pritrūkti pinigų, kuriuos jis iki šiol sėkmingai dalijo.

70 už barelį

Dauguma ekonomistų teigia, kad artimiausią dešimtmetį naftos kaina kris. Neverta tikėtis, kad pasikartos 1988-ųjų scenarijus, sudavęs mirtiną smūgį Sovietų Sąjungai, kai Brent markė Europos rinkose atpigo iki 11 dolerių, tačiau visai realu, kad juodojo aukso barelis kainuos apie 70 dolerių.

Šiomis prognozėmis džiaugiasi amerikiečiai, kinai ir daugelis kitų valstybių, tačiau yra ir tokių, kuriems tai pranašauja pragaištingą ateitį: Rusijos, Irano bei Venesuelos biudžetai ir socialinio aprūpinimo sistemos laikosi vien dėl naftos eksporto.

Pastaraisiais metais naftos kainų augimą skatino spekuliacijos, grįstos teiginiu, kad naftos ištekliai tuoj išseks, tačiau technologinis progresas šį stereotipą paneigė. Dėl naujų technologijų pasaulyje šiandien galima išgauti papildomai 9 trln. barelių naftos, kuri anksčiau laikyta nepasiekiama. Nereikia pamiršti ir Arkties, kur traukiantis ledynams atsiveria nauji didžiuliai telkiniai.

Naftos kompanijos jau šiandien deklaruoja, kad 2020 metais gavyba išaugs apie 50 proc. - iki maždaug 111 mln. barelių per dieną. Tokio gavybos augimo pasaulis nematė jau keletą dešimtmečių ir jis tiesiog neišvengiamai atsilieps naftos kainoms.

JAV lyderystė

Gavybos augimo lyderiai jau žinomi. Tai - JAV, Kanada, Brazilija ir Irakas. Amerikiečių kompanijos, pastaraisiais metais investavusios didžiulius pinigus į naujų gavybos technologijų tobulinimą, galės pradėti "skalūno erą" ir smarkiai padidinti gavybą tiek pačiose JAV, tiek ir kaimynėje Kanadoje. O, pavyzdžiui, Irakui apskritai nereikia jokių naujų technologijų, nes šalis vis dar turi daugybę neliestų naftos atsargų.

Amerikiečiai į ateitį žiūri taip optimistiškai, kad teigia 2020 metais net išstumsiantys Rusiją iš antros vietos pagal naftos gavybą. Tais pačiais metais jie planuoja net dvigubai sumažinti naftos eksportą iš Artimųjų Rytų. JAV žvelgia į artimesnes rinkas - Lotynų Ameriką ir Vakarų Afriką. Ir kaip jau minėta, didins gavybą namie.

Tai, be abejo, geros žinios amerikiečiams, kurių vidaus rinkoje naftos barelis jau dabar kainuoja 83 dolerius, o kitais metais gali atpigti net iki 65 dolerių. Neprapuls ir Artimieji Rytai - arabų šeichai įsiskverbs į nepamainomą Kinijos rinką, kuri pingant naftai darysis tik godesnė. O štai Rusijai šios prognozės nieko gero nežada - naftos eksportas, žinoma, nenutrūks, bet pajamos iš jo gerokai sumažės. Atitinkamai daugės ir socialinių bei ekonominių problemų, nes Rusija (kaip ir Venesuela su Iranu) dar visai neseniai planavo biudžetą pagal maždaug 110 dolerių už barelį rodiklį.

Bėda viena nevaikšto

Kitais metais Rusijai gresia nauja finansinės krizės banga. Tai pripažįsta ir dabartinė šalies vadovybė, kuri teigia esanti pasiruošusi suvaldyti negandas. Tačiau V.Putinas ketina kartoti tai, ką jau darė 2008 metais, - pumpuoti pinigus į ekonomiką ir tiesiogine to žodžio prasme dalyti juos gyventojams, kad tie juos tiesiog pravalgytų. Specialiai tam Rusijoje sukurtas fondas, pildomas iš tų pačių naftos dolerių. Vyriausybės teigimu, dabar fonde yra pakankamai lėšų "išmaitinti" šalį 1,5-2 metus. 

Tačiau finansų analitikai teigia, kad iš tiesų kilus rimtai krizei jo pakaktų vos pusmečiui, galbūt metams. Negalima pamiršti ir to, kad pingant naftai fondo atsargas darysis vis sunkiau papildyti, o tai reiškia, kad V.Putinui bus vis sunkiau vaidinti žmonių maitintojo vaidmenį.

Paradoksalu, bet sąlyginę rusų gerovę, pasak analitikų, artimiausioje ateityje užtikrins ne valdžios dosnumas, o viena didžiausių šiuolaikinės Rusijos problemų - gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mažėjantis darbingų gyventojų skaičius reškia, kad esami darbuotojai uždirbs vis daugiau, nes jų trūksta. Dėl to Rusijoje turėtų net pradėti formuotis labai gausi vidurinioji klasė.

Nuo ekonomikos - prie politikos

Kaip jau minėta, socialinis stabilumas yra svarbiausias V.Putino ir visos jo kompanijos išlikimo valdžioje garantas. O pats dabartinis stabilumas laikosi vien dėl energetinių išteklių eksporto. Metų metais žadėta ekonomikos modernizacija ir diversifikacija taip ir neįvyko. Ji dar vis žadama, bet nėra jokių požymių, kad ji įvyktų bent jau regimoje ateityje. Ir tai reiškia, kad dabartinės valdžios laukia rimti išbandymai, jei ji nori (o ji, žinoma, nori) išsilaikyti kėdėje ir po 2020 metų.

Rusijos ekonomikos ekspertai teigia, kad rimtų bėdų 2013-aisiais pavyks išvengti, jei nafta kainuos daugiau nei 80 dolerių. Galbūt. Tačiau ką daryti vėliau, kai barelis dar labiau atpigs. Maskva teigia planuojanti "juodos dienos" biudžeto variantą, paremtą 60 dolerių už barelį naftos kaina, tačiau sunku patikėti, kad prie nesibaigiančio naftos dolerių srauto pripratę rusų valdininkai sugebės tokį biudžetą paremti. Pernelyg drastiškas pokytis - juk ir šių metų biudžetas planuotas remiantis 115 dolerių riba.

Neoficialiais duomenimis, naftos kainos kritimas bent doleriu jau atima iš Rusijos biudžeto 2 mlrd. dolerių metinių pajamų. Ir tai yra pajamos, kurių V.Putinas neturi kuo pakeisti. Tai reiškia, kad ištikus krizei reikės didinti mokesčius. Beje, nuo liepos 1 dienos Rusija jau padidino degalų, tabako, alkoholio ir kai kurių kitų prekių akcizus. Spėjama, kad tai - toli gražu ne paskutinis didinimas. O dar nusimato PVM ir pajamų mokesčio augimas.

Kurgi tada palaimingasis socialinis stabilumas? Rusai - kantrūs žmonės. Jie gali iškęsti autoritarinį režimą, žmogaus teisių pažeidimus, nesąžiningus rinkimus ir metų metais į sostą įsikibusį V.Putiną. Tačiau viskam yra ribos - po pastarųjų rinkimų į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuojančių rusų, bet kai nebebus už ką nusipirkti benzino ar net ir to paties alkoholio, protestuotojus skaičiuosime jau šimtais tūkstančių ir jie bus kur kas piktesni nei tie, kurie plūdo valdžią dėl politinių problemų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"