TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pinganti nafta - juodžiausias scenarijus V. Putinui

2014 10 21 6:00
Vladimiro Putino ir "Rosneft" vadovo Igorio Sečino veidai - niūrūs, mat netrukus jų kišenės ištuštės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiomis dienomis Vladimiras Putinas pareiškė, kad pasaulinė ekonomika žlugs, jei naftos kaina laikysis apie 80 dolerių už barelį. Nenuostabu, kad Rusijos prezidentui svyla padai - netrukus jam baigsis pinigai. Deja, kol kas tendencija visai priešinga, nei viliasi V. Putinas, - nafta dar pigs ir taip bus ilgai.

Kinijai, Indijai ir Japonijai pigi nafta - palengvėjimas, virtinei kitų šalių - gelbėjimo ratas, o Rusijos centrinis bankas rengiasi šoko scenarijui, jei naftos kaina nukris žemiau negu 60 dolerių. V. Putinui, kurio populiarumas po Krymo aneksijos, pagal apklausas, viršija 80 proc., gali nebelikti pinigų biudžetininkų algoms ir pensijoms didinti, tuo labiau kad bendrovės, nukentėjusios nuo sankcijų, mėgina gauti valstybės paramą.

Pinganti nafta neabejotinai pribaigs jau stringantį Rusijos ekonomikos augimą, todėl naftos kainų mažėjimas kelia V. Putinui didžiausią susirūpinimą - jam reikia didelių kainų, kad neproporcinga Rusijos ekonomika išsilaikytų.

Kainos krinta kartu su paklausa

Pastarojo meto naftos pigimas net sukėlė kalbų, kad pasaulyje vyksta naftos karas - JAV ir Saudo Arabija kariauja su Rusija ir Iranu. Sunku pasakyti, ar amerikiečių ir Saudo Arabijos aljansas sąmoningas, ar taip tiesiog sutapo, tačiau poveikis prezidentui V. Putinui ir ajatolai Ali Khamenei labai panašus į tai, ką patyrė paskutiniai SSRS vadovai, - numušus naftos kainą žemiau to lygio, kuris reikalingas Maskvai ir Teheranui, jų laukia bankrotas. Kai praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje naftos kaina nukrito dviem trečdaliais, SSRS patyrė tokį smūgį, jog 1991 metais subyrėjo.

Šiandien neramu keturiose naftą išgaunančiose šalyse: Libijoje, Irake, Nigerijoje ir Sirijoje. Prieš dešimtmetį tokios naujienos būtų išprovokavusios naftos kainų šuolį, o dabar atvirkščiai - jos tik krinta. Tam yra kelios priežastys. Ekonomikos sulėtėjimas Europoje ir Kinijoje sutapo su JAV įsiveržimu į pirmąją vietą pasaulyje pagal naftos gavybą ir leidimu eksportuoti iš JAV kai kuriuos naftos produktus. Be to, sukurtos technologijos, leidžiančios kaip niekada didinti energijos išteklių panaudojimo efektyvumą. Naftos bangą, kliūstelėjusią pirmiausia iš JAV, pasitinka smarkiai sumažėjusi pasaulinė paklausa.

Naftos pigimas gali būti ilgalaikė tendencija, nes pasaulis iš tiesų aktyviai diegia naujas technologijas, nereikalaujančias tiek benzino, pavyzdžiui, elektromobilius ir efektyvias šildymo sistemas.

Kad ir kaip būtų, kainų kritimas atitinka strateginius JAV ir Saudo Arabijos interesus bei kenkia Rusijai ir Iranui.

"Brangi nafta - svarbiausia V. Putino sąjungininkė, kurios jis dabar netenka, - rašo "Bloomberg". - Nafta vaidino svarbiausią vaidmenį V. Putinui siekiant išlaikyti valdžią nuo pat to laiko, kai jis pakeitė Borisą Jelciją. Ji kaitino Rusijos ekonomiką ir garantavo jos augimą vidutiniškai po 7 proc. nuo 2000 iki 2008 metų." Dabar, ekonomikos augimui sustojus, Rusiją dar purto ir Amerikos bei Europos sankcijos, kurias ji užsitraukė už teritorijų grobimą. Prie viso to dar prisideda katastrofiškas rublio nuvertėjimas.

Skandina Saudo Arabija

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas sako, kad JAV ir Saudo Arabija susimokė siekdamos susilpninti Rusiją, ir tai yra papildoma slapta sankcija. "Rosneft" viceprezidentas Michailas Leontjevas taip pat apkaltino Saudo Arabiją, kad ši manipuliuoja naftos kainomis iš politinių sumetimų, ir tai gali paskandinti Rusijos ekonomiką.

Saudo Arabija iš tiesų vaidina svarbų vaidmenį, jau kelias savaites drumsdama rinką milžiniškomis nuolaidomis. Šalis atsisakė reguliuotojo vaidmens - paprastai ji sumažindavo naftos gavybą kainai kritus žemiau negu 100 dolerių, bet dabar ją netgi padidino. Kuluaruose Karalystės atstovai prisipažino, jog yra linkę mažinti naftos kainas, kad sumažintų investicijas į skalūnų gavybą bei giliavandenius šelfus ir šitaip pristabdytų konkurentus, ypač kompanijas, išgaunančias skalūnų naftą JAV. Todėl Saudo Arabija tarsi sako naftos rinkai: pratinkitės prie mažų kainų. Tai didžiulė permaina šios šalies politikoje, rinkos dalyviams sukėlusi šoką. Tuo metu Venesuela ir kitos OPEC narės ragina mažinti gavybą, kad kaina vėl pašoktų iki daugiau nei 100 dolerių. Tačiau Saudo Arabijos pareigūnai per susitikimus su investuotojais ir analitikais jau ne kartą užsiminė, kad šalis susitaikys netgi su 80 dolerių už barelį kaina artimiausius metus ar porą. Šitaip Saudo Arabija tikisi išlaikyti savo rinkos dalį.

Ekspertai mano, kad pigi nafta vis dėlto nesustabdys skalūnų gavybos projektų JAV, nes naftos kaina turi būti dar nepalyginamai mažesnė, kad skalūnų gavyba JAV taptų nerentabili.

Lapkričio 27-ąją OPEC svarstys gavybos kvotas, o iki to laiko kainos mažės. OPEC atstovai leidžia suprasti, kad kartelis nekeis gavybos masto.

Blogai arba dar blogiau

Dar visai neseniai triženklė naftos kaina buvo normalu, o ekspertai tikino, kad artimiausiais metais nafta kainuos 150 dolerių ir daugiau. Dabar tie ekspertai sako, kad ji gali kristi iki 75 dolerių ir bent ketverius metus neperkops 100 dolerių ribos. Kuveito naftos ministras Ali Salehas al-Omairas mano, jog naftos kainos sustos prie 76-77 dolerių už barelį.

Pigi nafta - bene baisiausias iš daugybė pavojų, kurie gresia Rusijos ekonomikai. Pelnas iš naftos sudaro pusę Rusijos biudžeto. Rusijos ekonomikos augimas išliks teigiamas, jei barelis naftos kainuos daugiau nei 92-93 doleriai. Pradedant nuo mažesnės nei 90 dolerių kainos Rusijos ekonomika trauksis.

Nuo birželio naftos kaina krito 23 proc., tai susilpnino rublį (nuo metų pradžios dolerio atžvilgiu jis atpigo 18 proc.) ir pramušė skylę Rusijos biudžete, nes, kaip sako specialistai, rublis elgiasi it naftos valiuta. Be to, infliacija Rusijoje išaugo 8 proc. ir šuoliuoja toliau, nes V. Putinas ištuštino Rusijos parduotuvių lentynas pats paskelbęs savo šaliai sankcijas, kai uždraudė maisto prekių importą iš Europos ir Amerikos. Kapitalas iš Rusijos bėga neregėtais mastais - šiemet jo nutekėjimas sieks 120 mlrd. dolerių. Greičiausiai Rusijos laukia nuosmukis.

Naftai pingant V. Putino galimybės tampa labai ribotos. Pavyzdžiui, visai neseniai Rusijos finansų ministras pareiškė, kad Kremlius negalės įgyvendinti dešimčiai metų numatyto 720 mlrd. dolerių gynybos modernizavimo plano, kuris V. Putinui yra prioritetinis.

Rusijos laukia du scenarijai - pirmas optimistinis, jei kaina nenusileis žemiau negu 90 dolerių. Tada Rusijos ižde atsivers didžiulė skylė. Antrasis scenarijus - kur kas niūresnis. Jei naftos kaina bus 80 dolerių už barelį, Rusijos biudžetas patirs dvigubai didesnę žalą - maždaug 3 trln. rublių.

Šalis veikia skirtingai

Pinganti nafta nevienodai paveiks kitų šalių ekonomiką bei politiką. Venesueloje galima politinė krizė. Šalyje ir taip trūksta tvirtos valiutos, kurios reikia maisto, automobilių ir kitų svarbiausių prekių importui. Nuo energijos importo priklausančios Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas tikriausiai laimės. Kinijoje, kur ekonomikos augimas lėtėja, pigi nafta gali padėti sumažinti gamybos išlaidas ir pažaboti infliaciją. Indija irgi patenkinta - mažėjančios kainos leidžia mažinti milžiniškas subsidijas degalams ir švelninti infliaciją. Rusija, Nigerija, Irakas išgyvena krizę.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"