TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pirmasis mūšis dėl prezidento posto

2016 09 28 6:00
Likus šešioms savaitėmis iki rinkimų apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai laimėti – apylygiai. Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV demokratė Hillary Clinton ir respublikonas Donaldas Trumpas pirmadienį per ugningus prezidento rinkimų kampanijos debatus kalbėjo pakeltu tonu ir svaidėsi įžeidimais. Likus šešioms savaitėms iki rinkimų dienos abiejų kandidatų į prezidentus populiarumas yra beveik vienodas.

Žūtbūtinė akistata vyko Long Ailende, Hofstros universitete, tik už valandos kelio nuo Manhatano. Debatų vadovas buvo televizijos NBC žinių laidos „Nightly News“ vedėjas Lesteris Holtas.

Kaip skelbiama, rinkimų renginį stebėjo rekordinio dydžio auditorija – apie 100 mln. amerikiečių ir daugybė žiūrovų visame pasaulyje. Pirmieji prezidentiniai debatai daro didžiausią įtaką neapsisprendusiems rinkėjams. Kiti du žodžių mūšiai tokio visuomenės dėmesio paprastai nesulaukia.

Politinei dvikovai kandidatai rengėsi skirtingai. Demokratė H. Clinton sustabdė rinkimų kampaniją likus keturioms dienoms iki debatų. Jos komanda kruopščiai analizavo D. Trumpo pareiškimus per respublikonų debatus. Tuo metu varžovai ištyrė šešiolikos metų senumo H. Clinton kalbas. Pats D. Trumpas į rengimąsi debatams žvelgė kiek atsainiai – daugiau laiko leido žaisdamas golfą ir žiūrėdamas televizijos naujienų laidas.

Žarstėsi kaltinimais

H. Clinton nuo pat dvikovos pradžios vaizdavo savo varžovą kaip atitrūkusį nuo tikrovės, nelabai linkusį kalbėti tiesą ir pasakiusį „beprotiškų dalykų“, kad tik būtų išrinktas. D. Trumpas, dažnai susiduriantis su sunkiais klausimais apie savo tinkamumą eiti prezidento pareigas, pradėjo debatus santūriau ir net ryšėjo ne įprastą raudoną, bet labiau valstybės veikėjui tinkamą mėlyną kaklaraištį. Tačiau greitai jis irgi perėjo į puolimą ir ne kartą pertraukė H. Clinton. Leidinys „Vox“ suskaičiavo, kad per pusantros valandos respublikonas taip pasielgė 51 kartą, o demokratė tik – 17.

Kandidatai įnirtingai susikibo dėl ekonomikos. D. Trumpas kaltino savo varžovę ir apskritai politikus, kad jų sudarytos prekybos sutartys lėmė tai, jog darbo vietos buvo perkeltos į Meksiką ir Kiniją. Verslininkas reikalavo iš buvusios valstybės sekretorės, pirmosios šalies ponios ir senatorės įvertinti savo darbus, atliktus einant aukštas pareigas. Esą ji, būdama diplomatijos vadovė, sukėlė chaosą Artimuosiuose Rytuose.

H. Clinton apkaltino D. Trumpą per visą savo, kaip verslininko, karjerą slopinus smulkųjį verslą. Ji reikalavo, kad respublikonas laikytųsi rinkimų tradicijos ir deklaruotų mokesčius. Pasak demokratės, D. Trumpas nesupranta paprastų amerikiečių ir pataikauja turtingiesiems. Respublikonas žadėjo deklaruoti savo pajamas ir mokesčius, kai tik varžovė paskelbs 33 tūkst. laiškų, kurie neva buvo ištrinti. Jis turėjo omenyje faktą, kad H. Clinton naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu, kai dirbo valstybės sekretore.

Užsienio reakcija

Rusijos TV kanalas „Rossija 1“ pažymėjo, kad kandidatai į JAV prezidento postą apsikeitė kandžiomis replikomis, o viena pagrindinių jų temų buvo Rusija. Pirmasis kanalas skelbė, jog debatai priminė bekompromisį žodžių karą. Nepriklausomo laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ apžvalgininkai rašė, kad D. Trumpas stengėsi patraukti į savo pusę Rusijos šalininkus. Už Atlanto vykę debatai buvo itin populiarūs tarp „Twitter“ vartotojų Rusijoje – prokremliški tinklaraštininkai teigiamai vertino respublikono pasirodymą.

Pagrindiniai Arabų palydovinės televizijos kanalai taip pat ryškiai nušvietė JAV vykusį politinį renginį, tačiau sudėliojo skirtingus akcentus. Pavyzdžiui, Katare įsikūręs įtakingas TV naujienų kanalas „Al-Jazeera“ orientavosi į kandidatų pastabas apie Artimuosius Rytus. Tuo metu Saudo Arabijos finansuojamas „Al Arabiya“ daugiau dėmesio skyrė argumentams dėl JAV ekonomikos ir nedarbo. Jis taip pat pabrėžė CNN atliktos apklausos rezultatus, kurie skelbė H. Clinton pranašumą: 62 proc. debatus stebėjusių piliečių teigė, jog dvikovą laimėjo H. Clinton, tik 27 proc. respondentų kaip nugalėtoją nurodė D. Trumpą. Kanalo CNBC atliktos neoficialios apklausos (nuomonę galėjo reikšti ir kitų valstybių gyventojai) duomenimis, situacija visai kitokia: 61 proc. apklaustųjų manė, kad sėkmė per debatus šypsojosi respublikonui.

Europos žiniasklaida liaupsino demokratų kandidatę už šaltakraujiškumą ir gerą pasirengimą debatams. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ tvirtino, jog respublikonas per šią įspūdingą dvikovą atrodė padrikas ir abejojantis. Didžiosios Britanijos laikraščio „The Guardian“ politikos komentatoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad vidury debatų respublikonas sutriko. Rėkavimas ir nuolatinis varžovės pertraukinėjimas daugeliui atrodė juokingas. Kaip rašė Italijos leidinys „La Repubblica“, politinis renginys buvo šiurkštus, smūgių sulaukė abu kandidatai, tačiau nė vienas nepatyrė nokauto. Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ apžvalgininkai teigė, jog H. Clinton įveikė savo varžovą priminusi apie įžeidinėjamas moteris ir šmeižto kampaniją prieš dabartinį prezidentą Baracką Obamą. Tiesa, daugelis analitikų įspėjo, kad šios pergalės demokratei nepakanka didesniam būriui rinkėjų pritraukti, nes D. Trumpo galia neblėsta.

Apylygiai šansai

Verslo magnatas pradėjo savo rinkimų kampaniją 2015-ųjų birželį. Tuomet lažybų organizatoriai jo šansus laimėti vertino santykiu 1:100. Mažai kas tikėjo, kad verslininkas nueis taip toli. 70-metis D. Trumpas triumfavo per intensyvų Respublikonų partijos pirminių rinkimų maratoną. Dabar jis turi realią galimybę sausio 20 dieną būti prisaikdintas 45-u Jungtinių Valstijų prezidentu.

Likus šešioms savaitėmis iki rinkimų apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai laimėti – apylygiai. D. Trumpui koją gali pakišti nebent priekaištai, jog menkai išmano politiką. Kaip atskleidžia naujausia dienraščio „The Washington Post“ ir televizijos „ABC News“ atlikta apklausa, 53 proc. respondentų mano, kad D. Trumpui nepakanka kvalifikacijos eiti prezidento pareigas, jam esą trūksta temperamento ir žinių.

H. Clinton – galbūt kvalifikuočiausia kandidatė į prezidentus po George’o H. W. Busho ar Dwighto Eisenhowerio. Ji turi organizacinį pranašumą, didesnį rinkimų kampanijai reikalingų priemonių ir lėšų arsenalą. Demokratės pozicijos, vertinant kiekvieną iš valstijų atskirai, yra gerokai tvirtesnės. Vis dėlto šalyje tik apie 40 proc. rinkėjų palankiai atsiliepia apie H. Clinton, nes abejoja jos patikimumu.

Per dvejus ankstesnius valstybės vadovo rinkimus savo valią pareiškė rekordiškai daug jaunų juodaodžių, ispanakalbių ir azijiečių kilmės Amerikos gyventojų – dauguma jų balsavo už B. Obamą. H. Clinton kol kas nesiseka pakurstyti tokio entuziazmo. Iš 18–34 metų amerikiečių grupės tik 47 proc. rinkėjų patikino, kad tikrai balsuos per šiuos rinkimus, o tai 27 proc. mažiau nei tada, kai B. Obama buvo išrinktas pirmai kadencijai.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"