TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pirmavimas aplinkosaugos srityje – atsiperkanti investicija

2016 05 31 6:00

Kas padarys miestus sveikus, kaimus ekologiškus, vandenynus švarius ir užtikrins mūsų vaikų ateitį? Investicijos. Gegužės 30 –birželio 3 dienomis Europos Komisija rengia Žaliąją savaitę, kurios žinia visai Europai – dėl aplinkosaugos nebereikia aukoti ekonomikos. Kiekvieną Žaliosios savaitės dieną dėmesio centre atsidurs vis kiti investicijų ir aplinkosaugos ateities sąsajų aspektai.

Kiekviena Žaliosios savaitės diena bus skirta vienam iš šių klausimų:

· Kaip padaryti, kad miestuose gyventi būtų geriau?

· Kaip užtikrinti ilgalaikę gerą kaimo būklę ir produktyvumą?

· Kaip finansuoti pokyčius, kuriais kuriama žalioji ateitis?

· Kaip užtikrinti ilgalaikę gerą vandenynų būklę ir produktyvumą?

· Kaip užtikrinti ilgalaikį būsimų kartų klestėjimą ir gerovę?

Sakoma, kad būtinybė – išradimų motina; tuomet investicija yra turtinga teta. Žaliosios savaitės renginiai atskleis, kad siekdami pažangos turime padėti tiems, kurie nebijo rizikuoti, ir drąsinti novatorius. Ekologiškų pramonės šakų įmonėms gali būti sunku gauti finansavimą, nes nauji jų verslo modeliai ne visiems suprantami. Tradiciniams investuotojams projektai gali pasirodyti pernelyg rizikingi ar ilgalaikiai.

Būtent šiam klausimui spręsti priimtas Investicijų planas Europai. Tikimasi, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinė Investicijų plano įgyvendinimo priemonė – per trejus metus Europoje pritrauks bent 315 mlrd. eurų investicijų. Iš 54 projektų, kuriuos per pirminę atranką ESIF finansavimui skirti atrinko Europos investicijų bankas, 18 yra susiję su aplinka.

Sakoma, kad pirmavimas yra atsiperkanti investicija. Žvelgiant į pirmavimą aplinkosaugos srityje, negalima su tuo nesutikti. Geriausiai ekonomikos nuosmukį atlaikė tos įmonės, kurios ėmėsi lyderio vaidmens, prisiėmė atsakomybę už aplinką ir investavo į perspektyvius projektus. 2000–2011 metais ekologinės pramonės augimas Europos Sąjungoje buvo didesnis nei 50 proc., o 2000–2012 metais darbo vietų ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje padaugėjo nuo 2,9 iki 4,3 milijono.

Puikus pavyzdys – žiedinė ekonomika. Tinkamai sukurti žiedinės ekonomikos modeliai gali suteikti trejopą naudą. Pirma, taupiau naudodami žaliavas ir išteklius sutaupysime lėšų ir būsime mažiau priklausomi nuo importo. Antra, atsisakydami linijinės ekonomikos praktikos išmesti gaminius, kuriuos būtų galima pataisyti ar perdirbti, padarysime paslaugą aplinkai. Trečia, visuomenei naudinga tai, kad gaminiai yra patvaresni ir našesni, susidaro mažiau atliekų ir gerėja vietinės atliekų tvarkymo, perdirbimo, taisymo bei pakartotinio naudojimo paslaugos.

Kad šie pokyčiai būtų realūs, turime, sudarydami tinkamas sąlygas, pelnyti investuotojų pasitikėjimą, o finansų sistemas turime išnaudoti tvariems projektams finansuoti. Šiais projektais turėtų būti ne tik orientuojamasi į žaliąsias prekes ir paslaugas, bet ir ieškoma tvarių sprendimų žemės ūkio, pramonės, energetikos, vandens tiekimo, statybų, transporto, sanitarijos ir daugelyje kitų sričių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"