TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pirmieji atsigavimo ženklai

2013 08 14 6:00
paradigmmalibu.com nuotrauka

Po pusantrų metų recesijos Europos ekonomika ėmė rodyti pirmuosius atsigavimo požymius.

Atsigavimas dar ne toks, kad jau reikėtų švęsti. Jis bus ilgas ir sunkus, nes reikės įveikti didelį nedarbą ir atgaivinti į bėdą pateikusį verslą. Bet pagerėjimo ženklų jau yra. Vokietijoje pasitikėjimo verslu indeksas augo tris mėnesius iš eilės, o padidėjęs pirkimas euro zonoje šiek tiek atgaivino gamybą. Vokietijos centrinis bankas pripažino, kad didžiausia Europos ekonomika stipriai ūgtelėjo balandžio-birželio mėnesiais. Liepą vartotojų pasitikėjimo indeksas padidėjo ir Prancūzijoje. Tai iš karto atgaivino viltį, kad augimas, nors ir nedidelis, bus ilgalaikis ir po šešių labai įtemptų ketvirčių euro zona pagaliau galės kiek atsikvėpti. Berenbergo banko vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas net vaizdingai parašė: "Skirtingai nei skelbė prognozės, po Velykų recesija euro zonoje ėmė mažėti kartu su tirpstančiu sniegu." Trečiąjį šių metų ketvirtį prognozuojamas jau 0,3 proc. augimas.

Euro zonos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje (po JAV) ir pernai buvo įvertinta 9,5 trilijono eurų. Svarbiausi jos prekybos partneriai - JAV ir Jungtinė Karalystė, ji glaudžiai susijusi su Azijos šalimis. Bet Europos bėdos sužlugdė ir Amerikos automobilių gamintojų planus. Antrąjį šių metų ketvirtį "Ford Motor" patyrė 348 mln. dolerių nuostolį, o "General Motors" - 110 mln. eurų. Tai labai daug, tačiau vis vien mažiau nei pirmąjį ketvirtį.

Pagerėjimo automobilių pramonė dar greitai nepajus, nes net mažas nedarbo lygis Vokietijoje (5,3 proc.) neskatina vokiečių pirkti naujų mašinų - per pirmąjį pusmetį jų pardavimas smuko 8,1 procento. Šiuo metu labiausiai reikia geresnės vartotojų nuotaikos ir kad jie nustotų bijoti dėl ateities. Pardavimas daugiausia priklauso nuo bendros padėties ir kasdien žiniasklaidos transliuojamų žinių. Svarbiausia, kad žmonės manytų, jog turės pajamų rytoj ir kad ateitis bus geresnė. Tik pagerėjusi bendra visuomenės nuotaika gali įveikti negatyvų nusiteikimą ir susirūpinimą.

Europos centrinio banko indėlis

Stabilizavimo ženklų pastebėta praėjus metams, kai Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pabandė suvaldyti finansų krizę ir 2012 metų liepos 26 dieną per Londone vykusią investuotojų konferenciją pareiškė: "Padarysiu viską, kad išgelbėčiau eurą, ir, tikėkite manimi, to užteks."

Bankas paskelbė supirksiantis neribotą kiekį vyriausybinių obligacijų, kurias platins prasiskolinusios šalys. Taip siekta sumažinti skolinimosi išlaidas, kad nežlugtų Ispanija ir Italija. Iš tiesų bankas tų obligacijų nesupirko, bet vien tai, kad paskelbė tai darysiąs, pasiuntė teigiamą žinią ir, pavyzdžiui, Ispanijos išleistų obligacijų palūkanos smuko nuo 7 iki 4,65 procento. Prasiskolinusios Ispanija ir Italija jau galėjo neprašyti tokio dydžio paskolos, kokios Europa nebūtų galėjusi joms suteikti.

Praėjusią vasarą Europos lyderiai taip pat ėmėsi centralizuoto bankų reguliavimo, taip užkirsdami kelią gautas paskolas pridėti prie valstybės skolos. Todėl krizė kiek palengvėjo, nors ekonomika ir nesustiprėjo. Ji stagnavo, nes vyriausybės apkarpė išlaidas ir padidino mokesčius, kad sumažintų skolą. Dabar karpymas jau baigtas ir euro zonos lyderiai linkę duoti Prancūzijai ir Ispanijai daugiau laiko savo biudžetui subalansuoti.

Kliūtys, kurias reikia pašalinti

Tačiau, kad euro zonoje esant 12,2 proc. nedarbui pasijustų atsigavimas, reikia, kad ekonomika per metus augtų daugiau nei 1,5 procento. To dar niekas neprognozuoja, o 11,6 proc. nedarbas gali išlikti iki 2017 metų.

Labiausiai nukentėjusiose Ispanijoje ir Graikijoje, kur nedarbas siekia beveik 27 proc., vartotojai nėra linkę išlaidauti, nes bijo prarasti darbą. Taip pat bijoma, kad dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos sumažės eksportas į šią šalį. Net palyginti klestinčioje Vokietijoje niekas nesitiki, kad staiga atsiras daugiau vartotojų, todėl neinvestuojama nei į naujas gamyklas, nei į naujus gaminius. O būtent investavimas ir leistų ekonomikai atsistoti ant kojų, nes vartotojams ėmus daugiau pirkti atsigautų ir verslas.

Prasiskolinusiose šalyse tebėra sunku gauti kreditą, nors ECB ir sumažino bankų skolinimosi palūkanas iki rekordinio 0,5 proc. minimumo. Tai nedaro didelės įtakos bankams, turintiems ribotą kiekį finansinių išteklių. Jie gali skolintis tik iš ECB ir neturi pinigų naujiems vartotojams kredituoti, be to, Ispanijos ir Italijos bendrovės už paskolas turi mokėti keliais procentais daugiau nei Vokietijos įmonės.

Europos Sąjunga (ES) pabandė uždaryti arba restruktūrizuoti bankus, įdėdama į juos daugiau pinigų. Kitais metais ECB dar kartą peržiūrės blogų bankų investicijas ir paskolas, kad jie galėtų dirbti ES prižiūrimi. Tačiau kad atsirastų daugiau darbo vietų ir kreditų, sustiprėtų verslas bei noras investuoti ir vėl būtų galima gauti pelną, atsigavimas turi būti ne tik statistinis, nes jo rezultatas lygus nuliui ir jis ne ką geresnis už recesiją.

fresnobee.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"