TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pirmieji draugystės žiedai

2012 07 12 6:12

Gali būti, kad prabangiuose Eliziejaus rūmuose prasikalė pirmieji naujosios Europos daigai. Būtent ten, pasislėpę nuo viešumo ir protokolų, naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel užmezgė kur kas artimesnius santykius, nei daugelis tikėjosi. 

Prancūzijos pareigūnai atskleidė, kad birželio pabaigoje po kelių savaičių gana šalto bendravimo abu lyderiai slapta susitiko Paryžiuje ir gana ilgai kažką aptarinėjo. Galantiškasis prancūzas santūriąją vokietę net pavedžiojo po kvepiantį Eliziejaus rūmų sodą, o šnektelėti pakvietė į romantišką terasą prie medinio stalo. Vėliau jų laukė vakarienė prašmatnioje Portretų salėje, kur sienos išgraviruotos auksu, o žemyn krenta krištoliniai šviestuvai. 

Net keli šaltiniai pranešė, kad A.Merkel siekė F.Hollande'o paramos dėl glaudesnės Europos politinės sąjungos. Tiesa, neaišku, ką ji pasiūlė mainais. "Ji nori tokio projekto, kurį galėtų pristatyti vokiečiams prieš kitų metų rinkimus. Jo reikia labai greitai. Bet mes ką tik atėjome į valdžią, mums nereikia didelių projektų, ypač kai šiuo klausimu nesutariama nei Prancūzijoje, nei Europoje. Glaudesnė Europa - puiku, bet tik tuo atveju, jei ji bus solidari, o skolos taps bendros", - atviravo vienas prancūzų pareigūnas.

Bet kokiu atveju jie susitarė dėl tiesioginės pagalbos bankams iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) gelbėjimo fondo ir dėl centralizuotos Europos bankų priežiūros. Vėliau, per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, susitarimas dėl paprastesnių gelbėjimo sąlygų atrodė kaip A.Merkel pralaimėjimas ir pietinių Europos valstybių - Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos - pergalė. Tačiau iš tiesų didžioji šio sumanymo dalis jau buvo aptarta Paryžiuje.

Prancūziški antausiai

A.Merkel ir F.Hollande'o santykiai lems Europos ateitį. Į Prancūzijos vadovo postą socialistas atėjo tikėdamasis pakeisti taupymo retoriką į augimo retoriką. Per rinkimų kampaniją jis kritikavo asketiškos protestantiškos linijos besilaikančią A.Merkel ir pažadėjo, kad tokių santykių, kokie siejo kanclerę ir Nicolas Sarkozy, tarp jo ir vokietės tikrai nebus. Savo ruožtu A.Merkel atvirai rėmė N.Sarkozy, tačiau šiam pralaimėjus pateko į gana keblią padėtį, kai teko sveikinti žmogų, kurį atvirai ignoravo kelis mėnesius. 

Tarp jųdviejų tvyrojęs šaltis kiek atlėgo per pirmąjį susitikimą, kai F.Hollande'as apsilankė Berlyne. Geriau nei jo pirmtakas angliškai kalbantis naujasis Prancūzijos vadovas šnektelėjo su Vokietijos lydere 20 minučių, o visą kartėlį galutinai paskandino A.Merkel rekomenduotas prancūziškas vynas ir veršienos pjausnys su smidrais.

Kita vertus, per G8 susitikimą Kemp Deivide F.Hollande'as stojo JAV prezidento Baracko Obamos pusėn ir pareikalavo skatinti augimą krizės nualintuose Europos kraštuose. A.Merkel ir taupymas liko nuošaly. Grįžęs į Senąjį žemyną jis taip pat sulaužė nerašytą tradiciją susitikti su A.Merkel prieš neformalų ES lyderių suvažiavimą. Tuomet jis pokalbiui pasikvietė Ispanijos premjerą Mariano Rajoy ir į Briuselį su juo važiavo traukiniu. Po šio susitikimo Prancūzijos ir Vokietijos vadovai atvirai susikirto dėl euro zonos obligacijų. Toks viešas nesutarimas ypač tiko F.Hollande'ui, kurio partijos birželį laukė parlamento rinkimai.

A.Merkel galutinai įsiuto, kai sulaužydamas visas protokolo taisykles birželio viduryje F.Hollande'as į savo rezidenciją pasikvietė Vokietijos opozicinę socialdemokratų partiją. Sakydama viešai kalbą ji užsiminė apie tai, kaip didėja praraja tarp Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikų.

Nesubalansuotos svarstyklės

Iš tiesų F.Hollande'o manevrai yra labai riboti. Prancūzijos skola siekia 90 proc. bendrojo vidaus produkto, prekybos deficitas - rekordinius 70 mlrd. eurų, o kas ketvirtas jaunas prancūzas neturi darbo. Tad F.Hollande'as negali leisti, kad jo kraštas patektų į tokią padėtį kaip Italija ar Ispanija.

Per G20 susitikimą A.Merkel jau ėmė kalbėti ne apie taupymą, o apie glaudesnį fiskalinį bendradarbiavimą. Šįkart B.Obama ją palaikė. Po kelių dienų didžiųjų euro zonos valstybių lyderiai susitarė dėl kuklaus Europos augimo plano. Kartu jie tyliai aptarė ir naujojo gelbėjimo fondo vaidmenį bei tiesioginę pagalbą bankams. Tačiau po diskusijų įvykusi spaudos konferencija vos netapo viešųjų ryšių katastrofa, kai F.Hollande'as dar kartą viešai iškėlė euro zonos obligacijų idėją.

Kad situacija galutinai neužaštrėtų, buvo surengtas tas paslaptingasis susitikimas Paryžiuje. Paskui žiniasklaidai F.Hollande'as atviravo: "Aš greitai perpratau A.Merkel asmenybę - ji stipri, bet ne audringa. Matai, ko ji nori. Politikė turi aiškią savo nuomonę, bet kartu yra pasirengusi kompromisams."

Didžiosios derybos

Pasibaigus šaltajam karui Vokietijos konservatorius kancleris Helmutas Kohlis nusileido: patį ryškiausią Vakarų Vokietijos simbolį - markę jis sutiko iškeisti į Prancūzijos socialistų Francois Mitterrando paramą Vokietijos susivienijimui. Po dviejų dešimtmečių vėl reikia panašaus Prancūzijos ir Vokietijos lyderių solidarumo, kad būtų išgelbėtas Europos drąsusis projektas - euras. 

Tai reiškia, kad Vokietijai teks apsiprasti su mintimi, jog turtingosios Šiaurės pinigai turi nutekėti į nustekentus Pietus. Ar A.Merkel pasirengusi tokiam solidarumui? Savo ruožtu Prancūzija turės susitaikyti su Berlyno kontrole. Ar atsargusis prezidentas įtikins prancūzus, kad verta rinktis šį kelią?

Laikas nėra jų pusėje. Be įtikinamo Vokietijos ir Prancūzijos atsako per ateinančius mėnesius rinkos gali dar labiau padidinti skolinimosi išlaidas Ispanijai ir Italijai. Europa nebeišgalėtų išmokėti šių dviejų gigančių skolų. Grįžę iš vasaros atostogų abiejų valstybių lyderiai turės sėsti prie vieno stalo ir pasikalbėti apie fiskalinę sąjungą. Jų patarėjai sako, kad po sunkios pradžios abu politikai įrodė galintys sukurti tvarius tarpusavio santykius.

Kai praėjusį sekmadienį Reimse jie minėjo pokario susitaikymo 50-metį, F.Hollande'as pirmą kartą viešai apkabino A.Merkel ir tarė: "Kiekviename žingsnyje statant Europą neapsieita be Prancūzijos ir Vokietijos draugystės. Ponia kanclere, siūlau drauge atverti ir net eiti pro duris, kurios nuves prie dar glaudesnės mūsų dviejų šalių draugystės."

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"