TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pirmosios depresijos pamokos išmoktos

2009 10 23 0:00
Krizė pirmiausia kilo Jungtinėse Valstijose. Jos pirmosios ima iš jos ir atsigauti.
LŽ archyvo nuotrauka

Antrosios didžiosios depresijos pasauliui pavyko išvengti todėl, kad šalių vyriausybės sušvelnino kreditų politiką, ėmė skatinti ūkį ir palaikė savo šalių finansų sistemą.

Taip mano amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, visame pasaulyje žinomas makroekonomikos ekspertas. Jis teigia, kad politikai pasimokė iš praėjusio amžiaus 3-iajame dešimtmetyje kilusios Didžiosios depresijos ir praėjusį dešimtmetį Japonijoje kilusios krizės.

2008-ųjų rudenį ir 2009-ųjų pavasarį buvo siūlomi įvairūs scenarijai, kaip išgyventi recesiją, jau daug kieno lygintą su depresija, kuri buvo apėmusi Jungtines Valstijas 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiais. Nors dabartinė recesija ir nėra tokia gili, ji vis vien "amerikietiškąją svajonę pavertė žmonijos košmaru".

Dabar jau galima vertinti, kiek pasitvirtino pasirinkta antikrizinė strategija, ir jau galima pradėti svarstyti, kokiu nuoseklumu ir kokiu greičiu bus galima jos atsisakyti. Tačiau jei nebus skatinamas verslas ir didės biužeto deficitas bei fantastišku greičiu augs valstybės skola, tokia politika niekur nenuves.

Ekspertas mano, kad jei niekas nepasikeis, labai jau laisvos biudžeto ir kreditų politikos derinys tam tikru metu vėl gali sukelti finansų krizę - dėl to kils nesulaikoma infliacija ir akcijų bei kreditų rinkose susidarys naujas pavojingas burbulas. Dabar svarbiausia išsiaiškinti, kaip reikės mažinti ūkio perteklinį likvidumą, kada bus galima didinti mokesčius, kada mažinti valstybės išlaidas ir kokia turėtų būti šių priemonių kombinacija.

Didžiausią riziką kelia tai, kad ėmus atsisakyti ūkio skatinimo politikos pasirinkta strategija gali tapti nenuosekli, nes norintieji reguliuoti bus kaltinami už tai, ką jie daro, ir už tai, ko nedaro. Jei bus susidaręs didelis biudžeto deficitas, jiems teks imtis kuo greičiau didinti mokesčius, mažinti išlaidas ir sterilizuoti perteklinį likvidumą.

N.Roubini rašo, kad šiuo metu dauguma krizę išgyvenančių valstybių dar tik ima pasiekti dugną, todėl to skatinimo per greitas mažinimas, kai vartojimas vis dar mažėja, gali nustumti valstybę į defliaciją ir recesiją. Japonija jau padarė tokią klaidą 1998-2000 metais, o Jungtinės Valstijos 1937-1939-aisiais.

Tačiau jei vyriausybės išsaugos didžiulį biudžeto deficitą ir bandys jį monetarizuoti didindamos valstybės skolą, tai tam tikru metu atsigaus vertybinių popierių rinka. Kai tai įvyks, valstybės išleistų obligacijų pelningumas padidės, padidės kreditų palūkanos ir viskas baigsis stagfliacija, t. y. infliacija ir recesija. Kaip galima šito išvengti?

Pirmiausia valstybės skirtingai reaguoja į valstybės skolą. Nedideli, ekonomiški ūkiai, turintys didžiulį deficitą, augančią valstybės skolą ir bankus, kurie yra per daug dideli, kad bankrutuotų, turėtų greičiau koreguoti biudžeto politiką. Kitaip kris valstybės reitingai, mažės biudžetas ir didės įskola.

Antra. Reguliuojantieji ūkį privalo pažadėti, kad, pavyzdžiui, 2011 metais, padidės mokesčiai, o valstybės išlaidos sumažės. Vėliau, kai ūkis ims sparčiau atsigauti, padidėjusi gyventojų perkamoji galia leis sušvelninti mokesčių politiką, o tai palaikys ūkio augimą.

Trečia. Institucijos, lemiančios pinigų ir kreditų politiką, privalo nustatyti kriterijus, kaip bus mažinami įliejimai į finansų sistemą ir kada bus galima normalizuoti palūkanas. Tačiau jei šis skatinimas bus baigtas vėliau nei planuojama, rinkos ir investuotojai turi iš anksto apie tai žinoti, taip pat žinoti, kokie parametrai lemia iš krizės išėjimo greitį.

Jau dabar svarbu galvoti apie išėjimo iš krizės strategiją, nes šioje srityje padarytos klaidos gali išprovokuoti dvigubo nuosmukio scenarijų. O rizika padaryti tokią klaidą yra labai didelė, nes ekonominių sprendimų politizavimas tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos gali versti valdininkus atidėlioti sunkų sprendimą, susijusį su biudžeto deficitu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"