Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
PASAULIS

Planai ginti Baltijos valstybes

 
2010 08 10 0:00
NATO vadovas A.F.Rasmussenas bando atgaivinti Aljanso vardą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žurnalas "The Economist" atskleidžia NATO bręstančią tylią revoliuciją. Pasirodo, karinės vadovybės Europai strategai kuria planus, kaip nuo Rusijos antpuolio apsaugoti Baltijos valstybes.

Daugybę metų po šaltojo karo NATO teigė, jog Rusija nekelia grėsmės, tad ir nereikia specialių planų, kuriuose būtų numatyta, kaip apginti naujesnes organizacijos nares, pavyzdžiui, Baltijos šalis. Tačiau dabar ši nuostata pasikeitė, tik, kaip pripažįsta NATO pareigūnai, apie tai niekas garsiai nekalba. Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas taip pat diplomatiškai išsisuka nuo tiesaus atsakymo: "Mes turime visus planus, kaip ginti ir apsaugoti sąjungininkes. Manau, rusai nustebtų, jei neturėtume. Juk tai - esminis Aljanso tikslas."

Nors šaltasis karas baigėsi, NATO vis dar desperatiškai ieško naujo vaidmens, kurį galėtų prisiimti. Analitikų manymu, Aljansas turi plėtoti kibernetinės gynybos koncepciją ir užmegzti glaudesnius ryšius su augančiomis galiomis - Kinija bei Indija. Galų gale reikėtų grįžti ir prie tradicinio tikslo - organizacijos narių gynybos. Dauguma Rytų Europos valstybių, taip pat Norvegija nerimauja, kad tokios "ekspedicinės" operacijos kaip karas Afganistane susilpnino galimą gynybą pagal NATO chartijos Penktąjį straipsnį.

Daugiau dėmesio kariniam planavimui - ir sąjungininkės vėl jaustųsi saugios. A.F.Rasmussenas irgi norėtų, kad NATO sukurtų priešraketinės gynybos "skėtį", jungiantį Amerikos tinklą su mažesnėmis sistemomis, kurias įkūrė NATO ir kitos Europos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija. Kaip teigia A.F.Rasmussenas, norint "uždengti" visas 28 Aljanso nares per dešimtmetį prireiktų mažiau nei 200 mln. eurų, o juk tai - menka suma, palyginti su didžiule gaunama nauda. Į šiuos planus galima įtraukti ir Rusiją. Taip būtų "parodyta, kad priešraketinė gynyba nenukreipta prieš Rusiją, priešingai, ją apsaugo". Anot A.F.Rasmusseno, Kremlius neturėtų teisės vetuoti tokius planus, tačiau abu sąjungininkai galėtų "dalytis duomenimis". Šiuo metu NATO vadovus kankina ir kitas rūpestis - krizės nualintos ir taupančios Europos valstybės. Nuogąstaujama, kad pritrūkusios lėšų ministerijos nutars sumažinti finansavimą NATO reikalams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"