TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Plėtra nebus begalinė

2009 05 12 0:00

Europos Sąjunga (ES) palankiai nusitekusi dėl Islandijos priėmimo, tačiau neskuba siūlyti narystės nei Rytų Europos valstybėms, nei Turkijai.

Islandijos vyriausybė paskelbė sieksianti, kad pasaulinės ekonominės krizės sužlugdyta šalis taptų ES nare. Premjerė Johanna Sigurdardottir patvirtino, kad jos vadovaujama kairiosios pakraipos koalicija pateiks atitinkamą rezoliuciją naujai išrinktam parlamentui, kai penktadienį jis susirinks į savo pirmąjį posėdį. "Mes laikomės pozicijos, kad prašymas dėl narystės iki liepos turi būti pateiktas ES", - sakė premjerė.

Islandijos kairiųjų koalicija iškovojo istorinę pergalę balandžio 25 dieną vykusiuose rinkimuose, pirmą kartą užsitikrindama daugumą parlamente, o konservatyvi Nepriklausomybės partija, kurią islandai laiko atsakinga už ekonomikos krizę, neteko valdžios, 18 metų dominavusi šalies politinėje scenoje.

Nors kairiųjų koalicijos partnerės nemano, kad Islandijai reikėtų jungtis prie ES, J.Sigurdardottir įsitikinusi, kad jai pavyks gauti daugumos parlamentarų pritarimą pradėti derybas dėl narystės ES.

Euroskeptiškai nusiteikęs kairiųjų ir žaliųjų judėjimas parlamente turi 20 vietų. Tačiau tiek pat vietų turintys socialdemokratai gali įtikinti dvi kitas proeuropietiškas partijas - Piliečių judėjimą ir Pažangos partiją - paremti jų rezoliuciją. Kairiųjų ir žaliųjų judėjimo lyderis Steingrimuras Sigfussonas, užimantis finansų ministro postą, neslepia, jog turi abejonių dėl šalies narystės ES, bet pasisako už tai, kad parlamentas nuspręstų, ar reikia jungtis prie ES. Be to, jis mano, kad ir rinkėjams turėtų būti suteikta teisė pareikšti savo nuomonę per referendumą.

"Capacent Gallup" atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 61 proc. islandų pasisako už narystę ES, o tam nepritaria beveik 27 proc. gyventojų. Islandams ES parūpo tik tuomet, kai pernai spalį jų valstybė atsidūrė ant bankroto slenksčio ir tūkstančiai žmonių prarado santaupas bei darbą.

ES pasirengusi priimti Islandiją. Briuselyje manoma, kad jos stojimo procesas užtruktų dvejus metus. Tačiau ES nėra taip palankiai nusiteikusi nei Rytų Europos valstybių, nei Turkijos atžvilgiu. Vokietijos kanclerė Angela Merkel aiškiai pasakė, kad nėra prasmės nuolat plėsti ES, nes Bendrijos dydis neleis ES sėkmingai funkcionuoti. Turkijai reikia pasiūlyti privilegijuotą partnerystę, bet ne narystę, pabrėžė A.Merkel. Tokio pat pasiūlymo sulaukė ir Ukraina, Moldova bei Gruzija Prahoje vykusiame viršūnių susitikime "Rytų partnerystė".

A.Merkel pritaria ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui "Bild am Sontag" jis pareiškė: "Mus reikalinga gerai organizuota Europa. Tai reiškia, kad mes negalime plėstis iki begalybės. Mes neturime duoti tuščių pažadų Turkijai." Kaip alternatyvą šiai valstybei N.Sarkozy siūlo bendrą ekonominę zoną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"