TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Plienas, patrankos ir kultūra

2010 03 20 0:00
Svarbiausias Rūro srities miestas - Esenas. Jis per karą buvo visiškai sugriautas.
LŽ archyvo nuotraukos

Vokietijos Rūro sritis, kurios pagrindinis miestas Esenas, kažkada buvęs vokiečių militarizmo ir industrinės galybės simboliu, paskelbta viena iš trijų 2010 metų Europos kultūros sostinių. Šiais metais šia garbe su Rūru dalijasi Vengrijos miestas Pečas ir Turkijos - Stambulas.

Tas, kuris bent kartą pabuvojo Rūre, negali nepajusti jo ypatingos atmosferos. Tai beveik neliestos gamtos ir pramonės zonų su rūkstančiais kaminais, Reino ir daugybės kitų apdainuotų upelių bei didžiausio automobilių ir geležinkelių tinklo derinys. Rūro baseinas - tai preciziškai tvarkingi laukai, vėjo malūnai, besiganančių galvijų bandos...

Kontrastų pilna ir Rūro srities miestuose. Per karą išlikę nesugriauti nedideli miesteliai išsaugojo savo nepakartojamą koloritą. Iš praėjusiųjų amžių išlikę "raganų bokštai", kuriuose kankindavosi prieš sudeginimą ant laužo raganavimu apkaltintos moterys, netrūksta ir kankinimų muziejų. Turistai kraupsta, žvelgdami į baisius kankinimo įrankius ir šį procesą iliustruojančius paveikslus.

Didžiuosius Rūro miestus, taip pat ir 620 tūkst. gyventojų turintį Eseną, po karo teko atstatyti, todėl tarp naujų pastatų tik kur ne kur įsiterpęs vienas kitas per stebuklą išlikęs istorinis namas.

Rūro srities gyventojai malonūs ir atsipalaidavę, atviresni už savo tėvynainius iš kitų Vokietijos regionų. Be to, labiau išsilavinę. Pasidomėjus, kodėl, išgirsti atsakymą: "Viskas labai paprasta. Dar ne į visas gamyklas įdiegta sudėtinga, žinių reikalaujanti gamyba ir ne visi mokslo centrai iš čia persikraustė į Kinijos gilumą." Na, o didelių gamyklų, kurios perkėlė gamybą į pigesnes šalis, korpusai (kaip ir anksčiau uždarytos šachtos) virsta muziejais, koncertų ir parodų salėmis, diskotekomis. Rūras, nors ir praradęs dalį savo industrinės galybės, vis dar išlieka pramoniniu Vokietijos centru, todėl randama lėšų kultūriniam gyvenimui paremti. O jis aktyvus: srityje yra 120 teatrų, 100 koncertų salių ir 200 muziejų. Todėl šiemet Esene ir kituose Rūro baseino miestuose įvyks per 2500 kultūrinių renginių, juos turėtų aplankyti apie 5 mln. žmonių. Programai "Rūras-2010" skirta 60 mln. eurų. Dar apie 120 mln. eurų investuota į naujų kultūros centrų ir muziejų statybą.

Vis dėlto biudžeto problemos, su kuriomis šiemet susidurs dauguma Vokietijos miestų, gali sutrukdyti įgyvendinti dalį numatytų planų. Dėl krizės Vokietijos miestų biudžeto deficitas pernai pasiekė 5 mlrd. eurų. Todėl brangsta viskas: vaikų darželiai, muziejai, teatrai. Dramatiška situacija susiklostė Šiaurės Reinvestfalijos federalinėje žemėje, į kurią įeina Esenas. Joje esantis Oberhauzeno miestas skęsta skolose, jos siekia 2 mlrd. eurų.

Rūro baseine jau nuo XIX amžiaus stipriai plėtojosi pramonė. Ten tam buvo tiesiog idealios sąlygos: darbštūs, išsilavinę ir drausmingi gyventojai, puikūs amatininkai, daugybė anglies, geros transporto komunikacijos su "prekybine arterija", besidriekiančia nuo Šveicarijos Alpių iki Šiaurės jūros. Greta didelių ir mažų šachtų iškilo šimtai gamyklų, kurios ir sukūrė Vokietijos pramoninę galybę, ypač metalurgijos srityje.

Eseno ir Rūro istorija neatsiejamai susijusi su pramonininkų Kruppų dinastija, egzistuojančia nuo XVI amžiaus. Jau XVII šimtmetyje Kruppai liejo patrankas ir gamino ginklus kaizerinei armijai bei laivynui, o vėliau - Trečiajam reichui bei kitoms šalims - dar ir tankus, lėktuvus bei povandeninius laivus

Kai nacistinė Vokietija buvo sutriuškinta, šeimos galva Alfredas Kruppas kelerius metus praleido kalėjime, tačiau jo pramoninė imperija nežlugo - ją išgelbėjo Vokietijos pramonininkų solidarumas. Jie atsisakė pirkti jo įmones, priverstinai išstatytas parduoti. Išėjęs į laisvę, A.Kruppas ėmėsi gaminti stakles, šachtų įrenginius, net dantų protezus.

Pokarinis vokiečių "pramoninis stebuklas", paremtas amerikiečių piniginėmis injekcijomis, vėl leido suklestėti Esenui ir visam Rūrui. Deja, naujas "aukso amžius" buvo neilgas. Estafetę perėmė šalys, turinčios pigesnės darbo jėgos ir keliančios minimalius ekologijos reikalavimus. Dėl globalizacijos jau 1986 metais Esene buvo uždaryta paskutinė anglies šachta, ir miestiečiai įsitraukė į paslaugų sritį, nors mieste vis dar yra įmonių, priklausančių šimtui stambiausių Vokietijos kompanijų, tarp jų ir pramoniniam Thysseno-Kruppo konglomeratui.

Pakeitęs profilį ir siekdamas naujo įvaizdžio šiandien Esenas dažniausiai galvoja apie tai, kaip pritraukti kuo daugiau turistų, todėl vieni renginiai keičia kitus. Jau tradicine tapo Eseno šviesos savaitė, per ją gatvėse ir aikštėse galima gėrėtis šimtais senovinių žibintų. Rudenį į "Motorizuotą šou" suguža gausybė lankytojų, besidominčių senaisiais ir šiuolaikiniais automobiliais.

O kur dar turtingi Eseno muziejai, nuostabios bažnyčios ir parkai. Mieste yra per karą išlikusi katalikiška Miunsterio bažnyčia, pastatyta dar IX amžiuje. Tarp jos brangenybių - Mergelės Marijos su kūdikiu statula iš gryno aukso, ji pagaminta 980 metais.

Parengė Dana KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"