TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Plinta Graikijos užkratas

2010 05 03 0:00
Lisabonos gyventojai skaito blogas naujienas apie savo šalies ekonominę padėtį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Neturtingiausia Vakarų Europos šalis Portugalija rizikuoja tapti antrąja Graikija, nors jos valdžia tikina, kad bankroto ženklų kol kas nėra.

Praėjusią savaitę "Standard & Poor's" numušus Portugalijos ir penkių jos bankų skolinimosi reitingus (vėliau to paties likimo sulaukė ir Ispanija), šios šalies vyriausybė piktai pasmerkė "rinkų išpuolį" ir atmetė bet kokius palyginimus su Graikijos krize.

"Tai lemiama akimirka. Šalis privalo atsakyti į šį rinkų išpuolį", - pareiškė Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santos. - Turime išlikti ramūs ir grąžinti į rinkas ramybę. Kaip ir iki šiol darysime viską, kad sumažintume deficitą bei paskatintume Portugalijos ekonomikos konkurencingumą."

Ministras atmetė bet kokias sąsajas su Graikija, kurios skolos drama pasiekė investuotojus ir kitose euro zonos šalyse, tokiose kaip Airija, Portugalija, Ispanija. Jo manymu, situacija Graikijoje ir Portugalijoje visiškai skirtinga. Tam pritaria ir kiti ekonomistai - kol kas Portugalijoje nėra bankroto ženklų, šalis yra Graikijos sunkumų pakurstytų spekuliacijų auka.

Vis dėlto Portugalijos, kurios ekonomika priklauso nuo turizmo, kamščių, medienos bei vyno pramonės ir neturi kitų solidžių išteklių augimui, perspektyvos silpnos. Socialistų vyriausybė, turinti mažumą vietų parlamente, prognozuoja 0,7 proc. augimą šiemet ir 0,9 proc. 2011 metais, bet Europos Komisija įspėjo, kad šios prognozės gali būti pernelyg optimistiškos. Analitikai nurodo, jog didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Portugalijos ekonomika iš esmės neauga, jau dešimtmetį metinis ekonomikos augimas nesiekė 1 procento.

Ne laikas ginčytis

Portugalijos vyriausybė paragino opoziciją atidėti į šalį "beprasmius ginčus" ir paremti griežtą deficito mažinimo programą. Taupymo priemonės, kurių ėmėsi premjero Jose Socrateso vyriausybė, jau išvedė į gatves 16 viešojo transporto kompanijų darbuotojus - dėl to didžiuosiuose Portugalijos miestuose vieną dieną buvo sustojęs eismas. Ministras be portfelio Pedro Silva Pereira peikė protestuotojus sakydamas, kad neteisinga reikalauti didesnių atlyginimų, kai ekonominiai laikai reikalauja pasiaukojimo - sunkumais turi dalytis visi.

Vyriausybė ketveriems metams įšaldė valstybės tarnautojų ir darbuotojų atlyginimus, kad sumažintų dabartinį 8,3 proc. deficitą iki 2,8 proc. 2013 metais. Ji taip pat ketina privatizuoti kelias valstybines kompanijas, kurios pridėtų prie biudžeto 6 mlrd. eurų. Vyriausybė planuoja, kad valstybės skola šiemet sieks 142 mlrd. eurų, arba 86 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nenori gelbėti iš savo kišenės

Pagal valstybines obligacijas investuotojai dabar vertina Portugaliją kaip aštuntą rizikingiausią šalį pasaulyje, jos reitingas blogesnis nei Libano ar Gvatemalos. Būgštaujama, kad ši Vakarų Europos šalis, turinti 10,6 mln. gyventojų, netrukus patirs tokias pačias problemas kaip Graikija, kuri tik vargais negalais susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir euro zonos šalimis dėl paskolos, kad išvengtų žlugimo, ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik įgyvendinti naujas taupymo priemones, tarp kurių bus valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir pensijų mažinimas. Bendras Graikijos gelbėjimo paketas - 45 mlrd. eurų šiems metams.

Savaitgalį Atėnuose vyko policijos ir demonstrantų, protestavusių prieš vyriausybės priemones krizei įveikti, susirėmimų, o trečiadienį profesinės sąjungos numatė visuotinį streiką.

Graikijos vyriausybė nurodė, kad finansinę pagalbą būtina gauti iki gegužės 19 dienos - kitaip šaliai gresia nemokumas. Spėjama, kad bendra ES ir TVF parama Graikijai per trejus metus sudarys 120 mlrd. eurų.

Prieš numetant Graikijai gelbėjimosi ratą Vokietijos ekspertai įspėjo, kad Atėnai niekada nesugebės grąžinti milžiniškos skolos, o Vokietijai galiausiai teks ją nurašyti. Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių pasisakė prieš Graikijos gelbėjimą iš jų kišenės.

Graikijos biudžeto skylė pernai sudarė 13,6 proc. BVP, o valstybės skola - 273,4 mlrd. eurų, arba 115,1 proc. BVP.

Po Graikijos labiausiai pažeidžiama euro zonos šalimi laikoma Portugalija. Pernai jos biudžeto deficitas siekė 9,4 proc. BVP, o valstybės skola - 126 mlrd. eurų, arba 76,6 proc. BVP, tiek pat, kiek ir Prancūzijos.

Airija, kuri pernai turėjo didžiausią Europoje biudžeto deficitą, nusibrėžė labai aiškų reformų planą, sumažino atlyginimus ir pakėlė mokesčius bei įtikino rinkas, kad yra pajėgi suvaldyti padėtį. Kol kas tokio įsitikinimo dėl Portugalijos nėra, nors ši siekia metais anksčiau nei Airija turėti mažesnį nei 3 proc. deficitą, kaip to reikalauja euro zonos taisyklės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"