TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po 500 metų Ispanija susigrąžina sefardus

2014 02 15 6:00
Istorinė Kordobos sinagoga. jfistere.wordpress.com nuotrauka

Ispanija, prieš 522 metus išvariusi savo žydus, dabar kviečia juos atgal, taip tikėdamasi grąžinti skolą ir dar todėl, kad tapo atvira bei pliuralistine visuomene.

1492 metais - tais pačiais, kai Kolumbas leidosi per Atlantą atrasti Naujojo pasaulio, - Ispanijos monarchai išvarė iš šalies žydus sefardus, įsikūrusius ten prieš 1500 metų, dar antikinės Romos laikais, drauge su Ispanijos maurais (taip vadinti mahometonai), kurie beveik 800 metų gyveno šiame krašte ir turėjo čia savo valstybes. Kitatikiai privalėjo arba priimti katalikybę, arba palikti Ispaniją.

Tačiau praėjusią savaitę šalies vyriausybė patvirtino įstatymą, pagal kurį iš Ispanijos ištremtų žydų palikuoniai gali gauti Ispanijos pilietybę. Taip tikimasi bent simboliškai susigrąžinti prarastus sefardus (žodis kilęs iš hebrajiško Ispanijos pavadinimo Sepharad, o sefardų vartojama švelni ir daininga kalba, kilusi iš senosios ispanų, vadinama ladino).

Teisingumo ministras Alberto Ruizas-Gallardonas pareiškė, kad Ispanija skolinga sefardų bendruomenei už ispanų kalbos ir kultūros platinimą visame pasaulyje. "Įstatymas, kurį šiandien priėmėme, turi didelę istorinę reikšmę - ne vien dėl to, jog tai susiję su mūsų praeities įvykiais, kuriais neturėtume didžiuotis, tokiais kaip 1492 metų dekretas išvaryti žydus, bet ir todėl, kad jis atspindi Ispanijos, kaip atviros ir pliuralistinės visuomenės, tikrovę", - kalbėjo ministras.

Žironos žydų kvartalas - vienas seniausių (įkurtas IX a.), didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių Europoje. /fjalonso.blogspot.com nuotrauka

Išvarymas iš gimtinės

Ispanija didžiuojasi gausiu ir įstabiu sefardų paveldu - tūkstančius turistų kasmet pritraukia akmeniniai žydų kvartalai, dar išlikusios sinagogos senuosiuose Ispanijos miestuose Kordoboje, Tolede, Žironoje, Granadoje... Apie 300 tūkst. žydų šimtmečius gyveno Ispanijoje kartu su krikščionimis ir musulmonais, reikšmingai prisidėjo prie mokslo, muzikos, literatūros. Tai truko iki vadinamosios galutinės krikščionių pergalės, kai Izabelė iš Kastilijos ir Ferdinandas iš Aragono - jie įėjo į istoriją kaip Karaliai katalikai (Reyes Catolicos isp.) - priėmė Granados raktus iš paskutinio Nasridų dinastijos valdovo Boabdilo. Taip krito Granados emyratas, paskutinė maurų valstybė Ispanijoje. Netrukus Karaliai katalikai sulaužė sutartį, kurioje buvo įsipareigoję leisti kitatikiams gyventi pagal savo papročius bei religiją, ir įsakė priimti katalikybę arba palikti šalį. Boabdilas buvo ištremtas su visa šeima, o jam iš paskos patraukė ir tūkstančiai Ispanijos maurų bei sefardų, kuriuos šis dekretas taip pat lietė.

Ištremti žydai įsikūrė kitur prie Viduržemio jūros ir Artimuosiuose Rytuose, Osmanų imperijos žemėse. Daugelis išvyko į gretimą Portugaliją - tik tam, kad po šešerių metų būtų išguiti ir iš ten. Sefardai pasiekė Maroką, Siriją, Tunisą, Egiptą, Stambulą, Salonikus, Amsterdamą ir tolimesnes teritorijas. Dešimtys tūkstančių atsivertė ir liko, bet tai jų neišgelbėjo. Sefardai dar 342 metus buvo persekiojami už "nenuoširdų" tikėjimą, siunčiami ant laužų, o geriausiu atveju prarasdavo turtą. Nėra tikslių duomenų, kiek šių žydų atsivertė (galėjo būti apie 50 tūkstančių), bet vien XVIII amžiuje, kai Madride 1720 metais aptikta slapta sinagoga, jų sudeginta daugiau kaip 1000. Tai rodo, kad Ispanijoje sefardų buvo likę nemažai.

Kordoboje stovi paminklas vienam žymiausių jos sūnų - XII a. žydų filosofui ir gydytojui Maimonidui. /i-cias.com nuotrauka

Pravers seni dokumentai

Naujasis įstatymas leidžia maždaug 3,5 mln. sefardų palikuonių, įsikūrusių tokiose šalyse kaip Izraelis, Prancūzija, Jungtinės Valstijos, Turkija, Meksika, Argentina, Čilė, siekti Ispanijos pilietybės. Juos ypač džiugina tai, kad nereikia atsisakyti turimos pilietybės, nors Ispanijos teisė dvigubą pilietybę leidžia tik išimtiniais atvejais (ji suteikiama kaimynių Andoros ir Portugalijos arba buvusių kolonijų - Filipinų, Pusiaujo Gvinėjos ar Lotynų Amerikos šalių - piliečiams).

Pilietybės prašytojams reikia įrodyti savo kilmę per pavardę, kalbą ar protėvius. Tai galėtų būti ir sena šeimos Biblija su įrašais ladino kalba arba protėvių sefardiškų vestuvių dokumentai. Ispanijos vyriausybė jau paskelbė sąrašą sefardiškų pavardžių ir žydai susidomėję jį tyrinėja: Amsalem, Medina, Abutbul, Danon, Toledano, Nahmias, Saban, Moreno...

Kad ir kaip būtų, tie, kurie jau bandė įrodinėti savo sefardišką kilmę, perspėja, jog greito proceso nereikėtų tikėtis - dokumentų teks surinkti nemažai.

Ispaniškas pasas vilioja

Į naujieną gyvai reagavo Izraelio laikraščiai, jų straipsniuose mirgėjo žodžiai "ispaniška svajonė". Nors istorinė praeitis tragiška, Izraelyje puoselėjami labai šilti jausmai Ispanijai. Sefardais save laiko maždaug ketvirtadalis Izraelio žydų - apie porą milijonų iš 8,1 mln. Izraelio piliečių. Daug iš Ispanijos išvarytų žydų palikuonių persikėlė į Izraelį po 1948 metų, kai ši valstybė buvo įkurta, bet ten dažnai būdavo nustumti į šalį aškenazių - žydų iš Šiaurės (aškenaziai yra ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilę litvakai). Formaliai Ispanija ir Izraelis užmezgė diplomatinius santykius tik 1986 metais.

Izraelyje tikimasi, jog tai nėra kokia nors Ispanijos viešųjų ryšių akcija, o realus istorinis žingsnis. Vargu ar daug izraelitų norėtų kraustytis į ekonomikos krizę išgyvenančią šalį, bet ispaniškas pasas vilioja kaip galimybė laisvai keliauti po Europą. Ispanijos ambasada Izraelyje sulaukė itin didelio potencialių pilietybės prašytojų susidomėjimo.

Įstatymui dar turės pritarti Ispanijos parlamentas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"