TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po „Brexit“ kauke – nerimti žmonės

2016 07 12 6:00
Konservatorių parlamentaras Borisas Johnsonas - pabėgęs iš mūšio lauko, kuris dar laukia Didžiosios Britanijos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pavadino Nigelą Farage'ą ir Borisą Johnsoną, pagrindinius „Brexit“ kampanijos lyderius, „apgailėtinais herojais“. Po referendumo jiedu abu nusiplovė rankas, atsikratę atsakomybės už Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir jo padarinius šaliai bei rinkėjams. Tačiau N. Farage'as pasiliko Briuselyje stebėti, kaip „Brexit“ bus įgyvendinamas.

N. Farage'o šūkis per 20 metų trukusią jo kampaniją išvesti JK iš ES buvo „Noriu susigrąžinti savo šalį“. Dabar, kai JK Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis patenkino didžiausią savo politinę ambiciją, tą šūkį jis pritaikė sau. „Noriu susigrąžinti savo gyvenimą“, – pareiškė N. Farage'as reporteriams, pasitraukdamas iš UKIP lyderio posto.

Politikas, tapęs JK euroskepticizmo veidu, pavertė buvusią nereikšmingą UKIP trečia didžiausia šalies partija ir daug prisidėjo įtikinant 17 mln. rinkėjų balsuoti už „Brexit“.

Baro filosofas

Tik nedaugelis politikų yra taip glaudžiai siejami su savo partija, kuriai vadovauja. Tokią N. Farage'o sėkmę lėmė jo tiesmukas kalbėjimas, paprasto žmogaus įvaizdis. Nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas išsišiepęs su pinta alaus rankoje ar cigarete arba abiem iš karto, yra kiekvieno redaktoriaus svajonė. Toks „aludės lankytojo“ įvaizdis bei panieka politiniam korektiškumui leido jam nevaržomai puldinėti priešininkus ir pelnė pagarbą bei susižavėjimą tų, kurie pritarė pagrindinėms jo mintims apie imigracijos mažinimą ir pasitraukimą iš ES. Kaip ir dera baro filosofui, jis įsivėlė ne į vienas peštynes.

Nigelas Farage'as: "Iš pradžių jie tave ignoruoja, tada iš tavęs juokiasi, paskui su tavimi kovoja, o tada tu laimi." /AFP/Scanpix nuotrauka

Per rinkimų kampaniją 2015 metais televizijos debatuose jo komentarai, kad ŽIV infekuoti migrantai naudojasi nacionaline sveikatos apsaugos sistema brangiam gydymui, sulaukė griežto atsako. „Turėtumėte gėdytis“, – atkirto vienas oponentas. Tačiau, kaip atskleidė vienas jo padėjėjas, tai buvo gerai apgalvotas žingsnis tikintis, kad šios „šokiruojančios siaubingos pastabos“ patiks milijonams darbininkų klasės rinkėjų.

Nigelas Paulas Farage'as gimė 1964 metų balandžio 3 dieną Kente. Jo alkoholikas tėvas Guy Oscaras Justusas Farage'as paliko šeimą, kai Nigelui buvo penkeri. Tačiau tai nelabai pakenkė įprastam jaunuolio iš aukštesnės vidurinės klasės auklėjimui. Jis lankė mokamą Dalidžo koledžą, ten pamėgo kriketą, regbį ir pajuto potraukį į politinius debatus. Sulaukęs aštuoniolikos metų, N. Farage'as pasirinko ne universitetą, o Londono biržą. Draugingo vaikinuko manieros patiko klientams ir kolegoms metalų biržoje. N. Farage'as uždirbo kur kas daugiau, nei reikia patogiam gyvenimui, bet jis turėjo ir kitą pašaukimą – politiką.

Akistata su mirtimi

N. Farage'as tapo Konservatorių partijos nariu, bet nusivylė Johno Majoro vadovavimu. Kaip ir daugelis iš euroskeptikų sparno, jis buvo įtūžęs, kai premjeras pasirašė Mastrichto sutartį, nustatančią glaudesnę Europos valstybių sąjungą. Jis nusprendė atsiskirti ir tapo vienu iš JK Nepriklausomybės partijos įkūrėjų.

Dar būdamas visai jaunas N. Farage'as susidūrė su mirtimi – naktį Kente išėjusį iš baro jį partrenkė mašina. Gydytojai baiminosi, kad jis praras koją. Jo slaugė Grainne Hayes tapo jo pirmąja žmona. Juodu susilaukė dviejų sūnų, kurie dabar jau suaugę. Su dabartine žmona Kirsten Mehr turi dvi dukras. Šią vokietę vedė 1999-aisiais.

Neilgai trukus, kai atsigavo po avarijos, N. Farage'ui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys. Jis visiškai pasveiko, bet sako, kad ši patirtis jį pakeitė ir sustiprino ryžtą paimti iš gyvenimo kuo daugiau.

Pirmi jo bandymai rinkimuose su UKIP buvo nuviliantys. Per 1997 metų visuotinius rinkimus jo partiją nustelbė Referendumo partija, remiama multimilijonieriaus verslininko sero Jameso Goldsmitho. Tačiau šiai partijai pradėjus išsikvėpti, UKIP perėmė jos antieuropietiškai nusiteikusių rinkėjų branduolį. Jau po dvejų metų UKIP pateko į Europos Parlamentą (EP), mat nauja proporcinė rinkimų sistema palengvino kelią mažesnėms partijoms laimėti vietų. N. Farage'as buvo vienas iš trijų UKIP narių, išrinktų į EP Pietryčių Anglijoje.

„Bepročiai, psichai, rasistai“

Sprendimas varžytis dėl vietų Briuselyje suskaldė UKIP gretas. Tai buvo ne geriausi laikai partijai, bet 2004 metų rinkimuose UKIP padidino savo narių skaičių EP iki 12.

2006 metais N. Farage'as buvo išrinktas UKIP lyderiu. Jau tuomet jis buvo aršus konservatorių vadovo Davido Camerono kritikas. Šis kartą pavadino UKIP narius „bepročiais, psichais ir slaptais rasistais“. Savo ruožtu N. Farage'as atšovė, kad devyni iš dešimties torių sutinka su jo partijos požiūriu į Europą. Paklaustas, ar UKIP skelbia karą konservatoriams, atsakė: „Tai karas tarp UKIP ir visų politinių viršūnių.“

Per 2009 metų Europos rinkimų kampaniją N. Farage'as tapo nuolatiniu televizijos diskusijų laidų dalyviu. UKIP laimėjo daugiau balsų nei leiboristai ir liberalai demokratai ir tuokart pasiuntė į EP jau 13 narių. Tačiau partija gerai suprato, jog labai mažai ką gali padaryti, kad pasiektų savo tikslą išvesti Didžiąją Britaniją iš Briuselio ir Strasbūro, o per rinkimus savo šalyje jai sekėsi tikrai prastai. Dėl to 2009 metais N. Farage'as atsistatydino iš lyderių ir stojo į kovą dėl vietos Bendruomenių Rūmuose.

2010 metų kovą apie N. Farage'ą išgirdo visi, kai jis užsipuolė Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną van Rompuy pareikšdamas, kad šio fizionomija primena drėgną skudurą, o jis pats panašus į žemo rango banko klerką. „Kas jūs? Aš niekada apie jus negirdėjau. Niekas Europoje nėra apie jus girdėjęs“, – taip N. Farage'as EP pasveikino H. Van Rompuy 2010 metų vasarį.

Tai labai padidino N. Farage'o žinomumą, bet mažai paveikė jo siekius pakliūti į Vestminsterį. Nacionaliniuose rinkimuose UKIP surinko tik 3,1 proc. balsų.

„Tapau labiau savimi“

Tačiau N. Farage'ą ištiko dar didesnė asmeninė katastrofa. Rinkimų dieną lėktuvas, kuriuo jis skrido, sudužo į uodegą įsivėlus jo velkamam UKIP plakatui. N. Farage'as buvo ištrauktas iš nuolaužų sunkiai sužeistas.

Po ilgo gydymo ligoninėje jis pareiškė spaudai, jog tai labai jį pakeitė. „Manau, aš tapau labiau savimi, dar didesnis fatalistas, – sakė N. Farage'as. – Dar labiau įsitikinęs, jog tai ne kostiumų repeticija. Dar labiau motyvuotas.“

Jis nusprendė vėl tapti partijos lyderiu ir lengvai buvo išrinktas. Partijai vėl ėmė sektis, kai į JK plūstelėjo migrantai iš ES, po 2004 metų plėtros buvusioms Rytų Europos komunistinėms šalims tapus ES narėmis. Jau tuomet N. Farage'as sutelkė UKIP dėmesį į imigracijos poveikį, Didžiosios Britanijos atvirų durų politiką naujųjų narių atžvilgiu, rumunų nusikalstamumo bangą Londone, būstų, vietų mokyklose, darbo jauniems žmonėms stygių, sveikatos apsaugą.

Jis sulaukė pakartotinių kaltinimų rasizmu, juos pavadino „siaubingai neteisingais“. Mat N. Farage'o partija visuomet laikėsi kuo toliau nuo kraštutinių dešiniųjų. Jis siekė paversti UKIP ne tik pasiturinčios vidurinės klasės, nepatenkintos greitais imigracijos sukeltais socialiniais pokyčiais, tribūna, bet ir darbininkų klasės rinkėjų, sunkiai randančių darbo vietas ir, regis, ignoruojamų vis labiau profesionalėjančios „politinės klasės“.

Svarbiausia tema – imigracijos

Nepaisant kilusio pasipiktinimo ir incidentų, kai 2013 metais N. Farage'as turėjo slėptis vienoje Edinburgo aludėje nuo škotų nacionalistų, o 2015-aisiais buvo išvytas iš kitos už įvairovę pasisakančių aktyvistų, UKIP įtaka didėjo. Per vietos rinkimus 2013 metais partija laimėjo 140 vietų tarybose (ten, kur ji rungėsi, už ją balsavo 25 proc. rinkėjų) ir 161 vietą pernai. Maža to, UKIP laimėjo rinkimus į EP, gavusi 27,5 proc. balsų.

Per visus 2015 metus apklausos rodė, kad parama UKIP mažėja, apžvalgininkai atkreipė dėmesį į UKIP lyderio vangumą ir kėlė klausimą, ar jis tinkamas kovai. Kampanijos pradžioje N. Farage'as atskleidė, jog kenčia didelius nugaros skausmus dėl anksčiau patirtos lėktuvo katastrofos. Prieš balsavimą tokie jo pareiškimai, kad UKIP yra „kur kas daugiau nei aš“, ir pritarimas proporciniam reprezentavimui piršo mintį, jog jis nusprendė, kad žaidimas baigtas.

Per visuotinius rinkimus partija surinko 13 proc. balsų, už ją balsavo beveik 4 mln. rinkėjų, tačiau pats N. Farage'as pralaimėjo varžovui konservatoriui vos 3 tūkst. balsų. Kitą dieną jis pasitraukė iš partijos lyderio pareigų, bet durų neužtrenkė. Netrukus pareiškė persigalvojęs, nes įsitikinęs, jog to nori UKIP nariai, o jis pats nori rengtis referendumo mūšiui. Nors ne visiems patiko, kad jis pavertė imigraciją pagrindiniu referendumo kampanijos klausimu, jam tai pavyko – imigracijos tema buvo pagrindinė britams sprendžiant – išeiti iš ES ar pasilikti.

Po pergalės – į krūmus

N. Farage'as buvo tarp pirmųjų, emocinga kalba šventusių pergalę kitą dieną po referendumo. Tačiau jis tikrai nustebino, jei nepasakytum nuvylė, daugelį šalininkų, kai paskelbęs, jog įgyvendino svarbiausią savo tikslą, dar kartą atsistatydino iš UKIP lyderių ir patikino, kad šįkart tikrai nebegrįš, bei pažadėjo visą paramą savo įpėdiniui.

Po referendumo pasirodęs EP N. Farage'as buvo nušvilptas, o Europos Komisijos vadovas J.-C. Junckeris tiesiai šviesiai paklausė, ką jis čia veikiąs po to, kai britai balsavo už „Brexit“. Tačiau važiuoti namo N. Farage'as neketina. Jis pareiškė liekąs Briuselyje „it vanagas“ stebėti JK ir ES derybų, kad nebūtų jokio silpnumo, jokių bandymų įeiti pro užpakalines duris ir būtų garantuotas visiškas „Brexit“ įgyvendinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"