TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po darbo – jokių žinučių

2016 05 14 6:00
Šiais laikais darbo vieta gali tapti bet kuris namų kampelis.

Prancūzai sugalvoja visokių gudrybių, kaip pasilengvinti gyvenimą. Jie pirmieji įvedė 35 valandų darbo savaitę, o dabar vėl keičia darbo kodeksą. Dėl šių pakeitimų šalyje ne vieną savaitę vyksta protestai, vyriausybė vos atlaikė balsavimą parlamente dėl nepasitikėjimo. Tačiau yra vienas punktas, kuris prancūzų nepiktina.

Ar valdžia turėtų reguliuoti elektroninį susirašinėjimą darbo reikalais, kad išgelbėtų pervargusius darbuotojus nuo skaitmeninio perdegimo rizikos? Prancūzijos atsakymas – taip. Prezidento Francois Hollande'o socialistų partija pasišovusi imtis priemonių, kurios pirmą kartą suteiks darbuotojams „teisę atsijungti“.

Kompanijos, kuriose dirba daugiau kaip 50 žmonių, įpareigotos elgesio taisyklėse nurodyti laiką, kada darbuotojai negalės siųsti elektroninių laiškų ir į juos atsakyti. Tai turėtų būti laikas vakarais ir savaitgaliais.

Kai prancūzai pirmą kartą pateikė tokį pasiūlymą, tarptautinė spauda iš to pasityčiojo ir spausdino karikatūras, vaizduojančias uoliai šniukštinėjančius darbo inspektorius. Tačiau Prancūzijos vyriausybė teigia, kad nuolatinio buvimo ryšio zonoje problema yra visuotinė ir vis didesnė, reikalaujanti įsikišimo.

Daugybė tyrimų rodo, kad šiais laikais žmonės nuolat patiria vis daugiau su darbu susijusio streso. „Darbuotojai tik fiziškai išeina iš biurų, o iš tikrųjų nuo darbo neatitrūksta. Jie lieka su elektroniniu pavadėliu – it šunys. Žinutės, pranešimai, elektroniniai laiškai tiek įsiskverbia į individo gyvenimą, kad galiausiai žmogus palūžta“, – sako socialistas parlamentaras Benoit Hamonas.

Tai dalis platesnės darbo reformos, kurios daugelis kitų aspektų įžiebė savaites trunkančius protestus Prancūzijoje. „Atsijungimo“ punktas yra vos ne vienintelis, dėl kurio sutariama.

Dauguma žmonių ne tik Prancūzijoje, bet ir kitur sutinka, kad darbo brovimasis į namus yra nemalonus skaitmeninės revoliucijos šalutinis produktas. Namie darbo vieta gali tapti ir virtuvė, ir vonia, ir miegamasis. Pakanka vieno įrenginio, kad galėtum šokinėti nuo dalykinio pašto prie feisbuko, asmeninės žinutės ir dalykinio teksto. Būdamas namie nesi namie, o tai kelia rimtą grėsmę ir santykiams.

Tai pradeda suvokti vis daugiau firmų. Didžiausias pavojus – vadinamasis darbuotojų perdegimas, kai negalėdamas visiškai pailsėti žmogus išsisemia fiziškai, psichologiškai ir emociškai.

Šiais laikais kompanijoms vis labiau rūpi, kad jų darbuotojai būtų kūrybiški, o tai labai mažai tikėtina, jei žmonės negali reguliariai pailsėti. Viena JAV draudimo kompanija išdalijo savo darbuotojams miego matuoklius ir moka premijas tiems, kurie 20 naktų iš eilės gerai išsimiegojo.

Taigi Prancūzijos įstatymas, ko gero, nėra blogas, bet abejonių vis dėlto kyla. Kai kurie žmonės, nors ir sutinka, kad mintis puiki, patys nori spręsti, kada dirbti jiems geriausia. Pasak vieno prancūzo, jis dirba kompanijoje, kuri konkuruoja su Indijos, Kinijos, Amerikos plėtotojais, tad daug tenka bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje vėlai vakare. Šis žmogus nenorėtų, kad kompanija uždraustų naudotis elektroniniu paštu dėl kokio nors įstatymo – tai būtų šūvis sau į koją.

Net tie, kurie „teisę atsijungti“ laiko puikiu dalyku, netiki, kad toks įstatymas įgyvendinamas. Ir jis bus tik kliuvinys, kai darbovietėse reikalingas vis didesnis lankstumas. Maža to, toks įstatymas per kelerius metus gali būti visiškai pasenęs, nes elektroninis paštas gali nebeegzistuoti – technologijoms tobulėjant kosminiu greičiu bus sukurta kas nors kita.

Net tokie įstatymo šalininkai kaip parlamento narys B. Hamonas pripažįsta, kad jo vykdymas bus keblus, nes nenumatytos jokios baudos. Tikimasi, kad įmonės laikysis įstatymo savanoriškai. Juk bemaž kiekvienas Prancūzijoje pritaria, kad komunikavimo krūvio sumažinimas turi būti kiekvieno darbdavio darbotvarkėje.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"