TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po Europą - septynmyliais batais

2010 12 16 0:00
Kinijos premjeras Wen Jiabao (dešinėje) ištiesė pagalbos ranką graikų premjerui George Papandreou.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulyje yra viena tauta, kuri iš Europos krizės kraunasi kapitalą. Tai - kinai, vis sparčiau plečiantys savo įtaką Senajame žemyne. Analitikai įspėja, kad per skolose paskendusias valstybes septynmyliais batais žingsniuojantys kinai gali įstumti žemyną į finansinę priklausomybę nuo Kinijos.

Minimaliai investuodama, tačiau maksimaliai didindama politinę įtaką Kinija siekia stabilizuoti savo didžiausios prekybos partnerės - Europos ekonomiką. Iš Azijos atskriejantys pagalbos siūlymai skirti tik skaudžiausiai ekonominį sunkmetį išgyvenančioms euro zonos narėms - Portugalijai, Airijai, Italijai, Graikijai ir Ispanijai. Kinija tikisi jas paversti savo ilgalaikėmis sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES). Prieš kurį laiką Kinija tapo Graikijos, Italijos ir Ispanijos "drauge", pirkdama jų obligacijas tuo metu, kai investuotojai šioms šalims atsuko nugaras. "Mes ir toliau teiksime pagalbą tam tikroms valstybėms, padėsime joms įveikti sunkumus", - viešėdamas Graikijoje kalbėjo Kinijos premjeras Wen Jiabao. Tai smarkiai paveikė nervingas rinkas, kurios tokį pažadą įvertino kaip pasitikėjimą euru: juk šiuos žodžius ištarė žmogus, valdantis didžiausias valiutos atsargas pasaulyje.

Perka ir investuoja

Kinija sukaupė maždaug 1,9 trln. eurų, iš kurių 70 proc. investavo į indėlius doleriais. Tačiau valdžiai Pekine nepatinka, kad jos didžiausios skolininkės JAV ir toliau smukdo dolerio vertę. Tad Kinija pakeitė strategiją: nuo šiol daugiau investuojama į kitokias valiutas. Nors "idealaus pakaitalo doleriui nėra", tokia strategija sumažintų nuostolius, jei doleris stipriai nuvertėtų.

Pirmiausia savo pinigus Kinija nukreipė į Graikiją, kaip prekybos su rytine Europos dalimi placdarmą. Dar prieš krizę Kinijos valstybinė krovinių gabenimo įmonė "Cosco" pasirašė Pirėjaus uosto nuomos sutartį 35 metams. Iki 2015 metų Kinija tikisi padidinti metinę krovinių gabenimo apimtį nuo 800 tūkst. iki 3,7 mln. tonų.

Kinija išleido 400 mln. eurų ir nusipirko 10 metų Ispanijos obligacijas. Pekine viešėdamas Ispanijos premjeras Jose Luis Rodriguezas Zapatero pareigingai už tai padėkojo: "Kinijos veiksmai skatina rinkų pasitikėjimą."

Airijos Atlono mieste kinai nori įsigyti didžiulį konferencijų ir parodų centrą. Airija yra vienintelė angliškai kalbanti euro zonos narė, todėl Pekinui tai atrodo didžiausias šalies pranašumas. Portugalijoje energijos gigantas "China Power International" ketina nusipirkti dalį vietinio tiekėjo "EDP" akcijų, be to, abi kompanijos bendradarbiaus tiekdamos atsinaujinančių išteklių energiją Europai, Afrikai ir Brazilijai. Iki 2015 metų kinai nori prekybą su Portugalija padidinti du kartus.

Kinijos premjeras Wen Jiabao italams įsipareigojo per penkerius metus abiejų šalių prekybos apimtį padidinti du kartus. Ta proga Silvio Berlusconi įsakė Romos koliziejų apšviesti raudona spalva ir ant pastato fasado kiniškais hieroglifais pagerbti italų ir kinų "draugystę".

Sėkmingi politiniai sandoriai

Mainais į pagalbą nustekentoms šalims Kinija tikisi europiečių paramos politiniame fronte. Per Kinijos-ES viršūnių susitikimą Wen Jinbao griežtai pareiškė, kad Kinija neketina keisti juanio kurso. Be to, Kinijos premjerui pavyko užsitikrinti galingiausios pasaulyje moters politikės Angelos Merkel paramą siekiant, kad ES pripažintų Kiniją rinkos ekonomika per penkerius metus. Jei taip atsitiks, ES bus sunku uždėti antidempingo mokestį pigioms prekėms iš Kinijos ar skųsti šalį dėl priverstinių Europos investuotojų technologijų perkėlimų.

Patys kinai šalies viduje iki galo nesutaria, kiek investuoti į labiausiai krizės paveiktas euro zonos valstybes. Ekonomistas iš Socialinių mokslų akademijos Yi Xianrong įspėja, kad obligacijos yra "per daug rizikingas reikalas": "Kol ES neišsprendė savo vidinių prieštaravimų, Kinijai būtų geriau ten nepirkti jokių obligacijų." Anot jo, "vos kelias" obligacijas verta įsigyti tik tada, jei paraleliai vykdomi politiniai sandoriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"