TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po karinės operacijos – humanitarinė krizė

2013 12 05 6:00
Palestiniečių vaikai savo namų, suvarpytų per Izraelio karinę operaciją prieš metus, balkone Rafoje.   AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš metus Gazos Ruože Izraelis vykdė karinę operaciją „Gynybos stulpas“. Portalas geopolitika.lt nagrinėja, kokia Gazos Ruožo gyventojų padėtis šiandien.

Gazos Ruožas – nedidelis, apie 360 kv. kilometrų žemės plotas prie Viduržemio jūros, viena iš suskaldytos Palestinos teritorijų. Čia gyvena apie 1,65 mln. žmonių. Taigi Gazos Ruožas yra viena tankiausiai apgyventų teritorijų pasaulyje. Jos sienas kontroliuoja Izraelis ir Egiptas, palestiniečiai gali keliauti tik per du patikros punktus, nors kartais ir šiuos randa uždarytus. Gazos Ruožo gyventojai neturi teisės spręsti, ką importuoti ar eksportuoti. Nuo 2007 metų Izraelis vykdo intensyvią blokadą ir pats nustato, kas gali patekti į teritoriją, o kas ne. Nuo 2009-ųjų draudžiama laivams iš Gazos plaukti toliau kaip per 3 jūrmyles nuo kranto, todėl labai sumažėjo pagaunamų žuvų kiekis. Kai kas vadina Gazos Ruožą didžiausiu pasaulyje kalėjimu po atviru dangumi.

„Gynybos stulpas“ ir „Lietas švinas“

Taigi kas vyko Gazoje 2012-ųjų lapkritį? Izraelio teigimu, islamistų grupuotė „Hamas“ į Izraelio teritoriją pradėjo leisti šimtus raketų. Tai sukėlė grėsmę gyventojų saugumui ir išprovokavo „Gynybos stulpo“ operaciją. Kad raketos skriejo į Izraelio teritoriją, nenuginčijama. Žuvo 6 žmonės (4 jų – civiliai), daugiau kaip 200 buvo sužeista. Lapkričio 14-ąją, vos prasidėjus operacijai, Izraelio ginkluotosios pajėgos nušovė vieną „Hamas“ lyderių ir per 8 operacijos dienas bandė maksimaliai padidinti žalą „Hamas“ infrastruktūrai. Iki paliaubų, pasirašytų lapkričio 21-ąją, žuvo 167 palestiniečiai (87 civiliai, 32 jų - vaikai), sužeista apie 800 gyventojų.

„Gynybos stulpas“ buvo didžiausia karinė operacija nuo 2008–2009 metų žiemą Izraelio vykdytos „Lieto švino“ operacijos, per kurią žuvo beveik 1400 palestiniečių, (773 civiliai, 320 jų – vaikai). Izraelis, netekęs 13 piliečių, apšaudė Gazą baltojo fosforo bombomis. Už šį karo nusikaltimą iki šiol niekas nenubaustas, atkurti infrastruktūrą trukdo blokada.

Prastėjančios gyvenimo sąlygos ir humanitarinė krizė

Nors naujų karinių operacijų per metus nebūta, vienų metų sukaktį Gazos Ruožo gyventojai sutiko itin keblioje padėtyje. Jungtinių Tautų neseniai publikuota ataskaita „Gaza 2020-aisiais: gyvenama vieta?“ piešia ne niūrų, o tikros daugialypės humanitarinės nelaimės scenarijų. Vis labiau trūksta mokyklų ir ligoninių palatų, medicinos įrangos, didėja nedarbas, sunkumų patiria žemės ūkis, senka ir taip maži vandens ištekliai, grasinantys 2016 metais visai palikti gyventojus be geriamojo vandens. Pasibaigus kuro atsargoms, šių metų lapkričio 1-ąją teko uždaryti vienintelę Gazos elektrinę, aprūpindavusią teritoriją 30 proc. energijos. Kitą energiją Gaza turi pirkti iš Izraelio ir Egipto, bet uždarius nelegalius tunelius degalų tiekimas visiškai nutrūko. Žmonėms leidžiama naudotis elektra tik apie šešias valandas per parą, deramai dirbti negali ligoninės, gamyklos. Nutrūkus elektros tiekimui į vieną Gazos kvartalą prasiveržė neišpumpuotos nuotekos. Baiminamasi ligų, infekcijų protrūkio ir dar didesnės priklausomybės nuo humanitarinės pagalbos.

Pokyčiai ateityje: višta ar kiaušinis?

Gazos Ruožas tarytum įstrigęs debatų mechanizme. Izraelis teigia, jog palengvinus blokadą iš ten atskries dar daugiau raketų, tad dėl savo piliečių saugumo jos nenutraukia. Izraelio pozicija galbūt pasikeistų, jei „Hamas“ sudėtų ginklus ir pripažintų Izraelio teisę egzistuoti. Kiti mano, kad radikalizmas ir išpuoliai prieš Izraelį galėtų nuslūgti, jei Gazos Ruožo gyvenimo nevaržytų nepakenčiama Izraelio ir Egipto politika.

Nei Izraelis, nei "Hamas" nusileisti neketina. Yra galimybė, kad žmonės nusivils „Hamas“ valdymu ir rinksis efektyvesnę alternatyvą. Ar ji būtų nuosaikesnė, ar radikalesnė už „Hamas“ – nežinia. Kita vertus, jei tarptautinė bendruomenė garsiau pripažintų Izraelio politikos vaidmenį Gazoje, kuri greitai primins negyvenamą regioną, galbūt tai priverstų Izraelį šiek tiek atleisti priespaudą.

Raketų, skriejančių į Izraelio civilių namus, pateisinti nevalia. Tačiau negalima ir į Izraelio veiksmus žiūrėti kaip vien į savigyną. Iki galo nesuvokus, kaip Gazos Ruožą veikia blokada, tai gali ir toliau atrodyti kaip humanitarinė nelaimė, o ne tam tikros sistemingos politikos padarinys. Jei Izraelio, Egipto ir tarptautinės bendruomenės požiūris nepasikeis, padėtis Gazoje ir 2014-aisiais bus ne ką lengvesnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"