TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po krizės valdyti Europą tapo sunkiau

2015 10 22 6:00
Pabėgėlių krizė tik dar labiau sustiprins europiečių paramą kraštutinės dešinės partijoms, kurios dėl šalies bėdų mėgsta kaltinti visuomenės mažumas arba užsieniečius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Analitikai pažymi, kad įvairiose Europos šalyse politikams vis sunkiau valdyti ir vykdyti ekonomines reformas. Žemyne užtrukusios finansų krizės palikimas – silpnesnės ir labiau susiskaldžiusios vyriausybės.

Ši tendencija gali tapti dar ryškesnė Europą užplūdus prieglobsčio ieškotojams ir migrantams, bėgantiems nuo karo, represijų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Tikėtina, kad išaugs parama prieš imigraciją pasisakantiems populistams ir kai kuriose šalyse jiems lengvai pavyks paveržti ministrų postus iš tradicinių partijų. Iki šio migrantų antplūdžio iš euro zonos krizės daugiausia naudos išpešusios partijos daugelyje šalių buvo centro dešinieji. Tačiau jos nori ir toliau išlikti valdžioje, toms partijoms gali tekti perimti dalį kraštutinės dešinės euroskeptikų retorikos. Šių pozicijos visame žemyne jau kelerius metus, o ypač pastaraisiais mėnesiais, vis stiprėja.

Šiemet Vakarų šalyse, išskyrus Graikiją, per parlamento rinkimus daugiausia laimėjo centro dešinės partijos, krizės metais įgyvendinusios taupymo politiką. Tačiau parama joms buvo silpnesnė negu iki krizės, ir parlamentuose jos turi mažiau vietų. Pirmadienį Kanadoje vykę rinkimai ir sekmadienį Lenkijoje planuojamas balsavimas, jeigu galima tikėti lenkų sociologų prognozėmis, rodo, kad rinkėjai ne visada linkę apdovanoti politikus už sėkmingą ekonomikos problemų sprendimą. Šiuo metu Europos rinkėjų pasirinkimą daugiausia lemia nerimas dėl masinės imigracijos.

Šią tendenciją išryškina ir dėl pabėgėlių krizės smukusi parama konservatyviai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, ir vis augantis visuomenės palaikymas antiimigracinio Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderei Marine Le Pen.

Kraštutinumai

Yra išleista akademinė studija, analizuojanti daugiau nei 800 rinkimų, kurie vyko po finansų krizės dvidešimtyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, per pastaruosius 140 metų. Tyrimas rodo, kad po neramumų bankininkystės sektoriuose gyventojai dažniausiai išsirenka silpnesnes vyriausybes. Dėl to spręsti krizės sukeltas problemas valdžiai būna tik sunkiau. Pagrindinė studijos autorių išvada – po finansų krizės gerokai išauga politinis neapibrėžtumas, o vyriausybę formuoja vis mažesnė dauguma parlamente. Nusmukus ekonomikai rinkėjams daug patraukliau ima skambėti kraštutinės dešinės mėgstama retorika, dėl problemų šalyje kaltinanti mažumas arba užsieniečius.

Vidutiniškai per penkerius metus po pastarosios finansų krizės kraštutinių dešiniųjų partijų rėmėjų skaičius išaugo beveik trečdaliu.

Po krizės rinkėjus paprastai sistemingai ima vilioti nacionalistinių ar ksenofobiškų pažiūrų politikai. Dėl to didėja politinis susiskaldymas ir paprastai padaugėja protestų gatvėse. Šį kartą prie lėtai atsigaunančios ekonomikos po euro krizės dar prisidėjo ir didžiausia pabėgėlių banga, kokią Europai teko matyti nuo Antrojo pasaulinio karo. Labai tikėtina, kad tai tik dar sustiprins šias tendencijas. Tiesa, kol kas masinių protestų daugelyje šalių išvengta – galbūt dėl politinės apatijos ir stiprėjančio individualizmo.

Nuo Portugalijos iki Švedijos

Valstybėse, kurias euro krizė paveikė skaudžiausiai – Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje – nuo 2010 metų labiau sustiprėjo radikali politinė kairė nei dešinė. Galbūt dėl išankstinių nuostatų, kurios susiformavo dėl fašistinės šalių praeities. Tačiau ir šiose valstybėse silpsta tradicinės partijos, dominavusios politikoje ne vieną dešimtmetį. Dėl to tampa sunkiau formuoti koalicijas ir vis labiau tikėtina, kad ateityje joms vadovaus nestabili mažumos vyriausybė.

Pavyzdžiui, Portugalijos centro dešinės koalicijai šį mėnesį vykusiuose rinkimuose nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos. Dabar opozicijoje esantys socialistai svarsto, kaip suvienyti jėgas su komunistų partija bei kraštutinės kairės politinėmis jėgomis ir perimti ministrų kabinetą. Ispanijoje ministro pirmininko vadovaujami konservatoriai rizikuoja taip pat nesurinkti absoliučios daugumos per rinkimus gruodžio 20 dieną. Tačiau opozicija čia silpna, taigi konservatoriams gali pavykti išlaikyti vyriausybę savo rankose. O Švedijos premjeras socialistas Stefanas Lofvenas vadovauja nestabiliai mažumos vyriausybei. Ji priklausoma nuo centro dešiniųjų prielankumo. Kol kas šie susilaiko nuo sąjungos su kraštutinės dešinės antiimigracine Švedijos demokratų partija, siekiančia pašalinti premjerą iš posto.

Tuo metu Suomiją valdo nestabili koalicija. Čia populistinė prieš imigraciją nusiteikusi Suomių partija naudojasi savo kaip jaunesniųjų partnerių padėtimi ir bando griežtinti šalies imigracijos bei prieglobsčio politiką.

Silpnoms vyriausybėms daugelyje Europos šalių bus itin sunku gauti socialinę paramą, kurios reikia norint sėkmingai į visuomenę integruoti daugybę pabėgėlių. Tokia padėtis tikriausiai lems dar daugiau nesutarimų tarp Europos Sąjungos narių dėl imigrantų naštos pasidalijimo ir apsunkins reformas, kurios, kaip pabrėžia daugelis ekspertų, Bendrijai yra būtinos.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"