TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po Lisabonos sutarties - karai dėl įtakos

2010 03 02 0:00
ES vadovai - H.Van Rompuy, J.M.Barroso ir C.Ashton - iki šiol nepasidalija įtakos sferomis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujausia Europos Sąjungos (ES) sutartis galioja jau tris mėnesius. Tačiau dabar šis dokumentas, turėjęs pagerinti bloko valdymą ir padidinti jo vaidmenį pasaulyje, verčia manyti, kad galbūt tai buvo netinkamas ėjimas.

Kol kas Lisabonos sutartis tik padidino tarpusavio nesutarimus. Po aštuonerių metų diskusijų ir ginčų ji įsigaliojo pernai gruodį. 27 narių susitarimas turėjo suteikti naują formą pasenusioms institucijoms ir didesnį diplomatinį svorį blokui pasaulyje. Tačiau dabar regimi tik neigiami rezultatai. Į Europą atsisakė vykti JAV prezidentas Barackas Obama, didėja pirmojo ES prezidento Hermano Van Rompuy ir naujosios užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton kritikų būrys, nesugebama padėti į krizę įklimpusiai Graikijai. Be to, nepasidalijant galiomis Briuselio koridoriuose siaučia biurokratiniai karai.

Tiesa, analitikai pripažįsta, kad tokie nesklandumai nuspėjami - juk ir naujajai JAV administracijai prireikė kelių mėnesių, kol pradėjo normaliai dirbti. Šiaip ar taip, visuotinai sutariama, jog Lisabonos sutarties startas buvo ypač prastas. Ir tai, galimas dalykas, ne paprastos "augimo" kančios, o daug blogesni simptomai. Politikos analitikas Thomas Klau sako, kad Sąjunga, "kaip ir bet kuri kita organizacija, reorganizuojanti savo valdymą", kenčia "suirutės, įtampos, tam tikros nežinomybės ir prarasto efektyvumo laikotarpį".

Vokietijos Marshallo fondo Transatlantinio centro direktorius Ronas Asmusas mano, kad naujieji bloko žaidėjai, įskaitant ir C.Ashton, privalo pasireikšti, ir kuo greičiau. "Jei atsiranda galios vakuumas, kas nors jį užpildo. Institucijos ir nauji žmonės turi gana greitai užpildyti šią tuštumą", - tvirtina jis. Anot R.Asmuso, kyla abejonių ir dėl ES deklaruojamų siekių pasauliniu mastu. "Žmonės sako, kad jei vadovai nori prisiimti kokį nors vaidmenį, tam tikrus dalykus jie turi spręsti kitaip. Jei Europai svarbus didesnis matomumas pasaulyje, ar ji nebūtų pasirinkusi kitų lyderių, ar nedirbtų sunkiau, kad sukurtų daugiau aiškumo?" - retoriškai klausia R.Asmusas.

Susiduriama ir su kita bėda - neveikia pirmininkavimą ES turėjęs supaprastinti mechanizmas. Ispanija tiksliai nežinojo, kada įsigalios Lisabonos sutartis, todėl šešių mėnesių pirmininkavimui pasiruošė kaip ir anksčiau. Tačiau dabar Europos Vadovų Tarybai turėtų pirmininkauti H.Van Rompuy. Anot Antonio Missiroli, Europos politikos centro studijų direktoriaus, Ispanija "nėra labai laiminga, kad jai reikia viską perduoti kitiems organams". Liepą pirmininkavimo vairą perimsianti Belgija jau dabar aiškina, jog vaidins kur kas mažesnį vaidmenį nei Ispanija.

Ministrų tarybos posėdžiams vadovauja politikai iš pirmininkaujančių valstybių, tačiau premjero ir užsienio reikalų ministro pareigos atiteko H.Van Rompuy ir C.Ashton. Kaip spėjama, ne visų šalių politiniams lyderiams ir užsienio reikalų ministrams patiks tai, kad jie bus nustumiami į šoną.

C.Ashton, nesugebanti užsikariauti simpatijų, į ginčų sūkurį pateko ir dėl finansavimo užsienio politikai. Europos Komisija (EK) bando traukti vadeles į savo pusę ir išlaikyti kiek įmanoma daugiau galių. Britų baronienė gavo per nosį, kai EK naująjį pasiuntinį Jungtinėms Valstijoms paskyrė nepasitarusi su užsienio politikos vadove.

Tuo pat metu ES prezidentas H.Van Rompuy paskelbė, kad jo pagrindinis prioritetas yra ekonominė politika. Tai vėl įžiebė ginčus su Jose Manueliu Barroso, nes jo vadovaujama EK paprastai ir formuoja šią sritį. Be to, belgas reikalauja ir atskiros vietos G20, kuriame iki šiol ES atstovavo J.M.Barroso.

Sutarties šalininkai bando aiškinti, kad reformos rezultatų negalima pamatyti per kelis mėnesius. "Sunku nurašyti tai, kas jau buvo pastatyta", - sako Charlesas Grantas, Europos reformos centro direktorius. Prognozuojama, kad gali prireikti nuo vienų iki penkerių metų. Tik tada Lisabonos sutartis ims duoti skanių vaisių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"