TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po mirtino bandymo surengti perversmą padėtis Turkijoje „kontroliuojama“

2016 07 16 17:41
Reuters/Scanpix nuotraukos

Sužlugdžiusi nepatenkintų kareivių bandymą atimti valdžią iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, per kurį žuvo daugiau kaip 250 žmonių, Turkijos valdžia teigia šeštadienį susigrąžinusi šalies kontrolę.

Po kruviniausio iššūkio savo jau 13 metų trunkančiam autokratiniam valdymui 80 milijonų gyventojų turinčioje strateginėje NATO valstybėje narėje R.T. Erdoganas paragino savo rėmėjus likti gatvėse ir užkirsti kelią galimam penktadienio chaoso pasikartojimui.

Jau sulaikiusi bent 2,839 tūkst. kariškių, įtariamų sąsaja su puču, valdžia kaltina sąmokslu amžiną R.T. Erdogano priešininką, JAV gyvenantį turkų dvasininką Fethullah Guleną.

„Padėtis visiškai kontroliuojama“, – prie savo biuro Ankaroje pareiškė premjeras Binalis Yildirimas, greta kurio stovėjo teisingumo ir vidaus reikalų ministrai bei aukščiausiojo rango generolas.

„Juoda dėme“ Turkijos demokratijoje pučą pavadinęs B.Yildirimas pažymėjo, kad per šį bandymą surengti perversmą žuvo 161 žmogus, dar 1,44 tūkst. buvo sužeisti.

Jis pabrėžė, kad į minimą žuvusiųjų skaičių neįtraukti žuvę perversmininkai. Anksčiau buvo skelbta, kad žuvo 104 pučistai. Tad iš viso žuvusiųjų turėtų būti 265.

Naktį, kai perversmininkai pasikėsino į valdžią, didelės minios R.T. Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) rėmėjų, kurių daugelis mosavo vėliavomis, nepaisydami paskelbtos komendanto valandos, suplūdo į gatves, siekdami užkirsti kelią bandymui nuversti dabartinį režimą.

O R.T. Erdoganas per savo „Twitter“ paskyrą paragino žmones išeiti į gatves ir užtikrinti, kad jo valdžiai daugiau nekiltų jokių iššūkių.

„Turėtume šiąnakt išlaikyti savo gatves savo rankose, nesvarbu, koks būtų (bandymo surengti perversmą) etapas, nes bet kurią akimirką galime sulaukti naujo protrūkio“, – pareiškė jis.

Kiek aprimus padėčiai po dramatiškos ir chaotiškos nakties, televizijos kanalai šeštadienio reportažuose rodo smarkiai apgadintą parlamento pastatą Ankaroje, kurį subombardavo maištininkų lėktuvai.

„Žmonės bijo“

Penktadienio bandymas surengti perversmą prasidėjo gaudžiantiems maištininkų naikintuvams F-16 praskridus virš Ankaros stogų. Sostinės ir didžiausio miesto – Stambulo – gatvėse pasirodė kareiviai ir tankai ir visą naktį aidėjo sprogimai.

Sukilėlių pajėgos taip pat suskubo blokuoti du Stambulo tiltus per Bosforo sąsiaurį, tačiau tai išprovokavo priešpriešą su pikta minia.

Protestuotojams užtvindžius gatves, AFP fotografas stebėjo, kaip kareiviai ėmė šaudyti į žmones, susirinkusius prie vieno iš tiltų, sužeisdami dešimtis iš jų.

Kareiviai taip pat paleido šūvius į protestuotojus, piktai smerkusius perversmo bandymą Stambulo Taksimo aikštėje. Sužeistųjų buvo ir čia.

Piktoms minioms nušvilpiant gatvėmis važiuojančius tankus, Stambule kilo tikras chaosas.

„Žmonės bijo karinės vyriausybės, – pareiškė 38 metų Doganas. – Dauguma yra tarnavę kariuomenėje ir jie žino, ką reikš karinė vyriausybė.“

Turkijos armijos karo lėktuvai F-16 smogė į perversmininkų tankus, pastatytus prie prezidento rūmų Ankaroje. Vieną po kito griaudėjančius sprogimus buvo galima girdėti ir netoli komplekso esančiame agentūros AFP biure.

Žmonėms parodžius savo nepritarimą, dešimtys maištą prieš Turkijos vyriausybę palaikiusių ir Bosforo tiltą Stambule naktį užėmusių kareivių šeštadienio ryte pasidavė vyriausybei ištikimoms pajėgoms. Televizijos kanalo NTV transliuotame įraše matyti maskuojamąją aprangą dėvintys kareiviai, kurie iškėlę rankas virš galvos išeina iš už savo tanko.

„Tėvynės išdavimas ir maištas“

R.T. Erdoganas pasmerkė pučą kaip „išdavystę“ ir pareiškė, kad tebeina savo pareigas ir kad dirbs „iki galo“.

„Tai, ką bandoma padaryti, yra tėvynės išdavimas ir maištas. Už šią išdavystę jie brangiai sumokės, – pareiškė prezidentas Stambulo oro uoste. – Nepaliksime savo šalies okupantams“.

Prezidento kritikai jau seniai teigia, kad jis griauna pasaulietiškus šiuolaikinės Turkijos pamatus ir grimzta į autoritarizmą. Tačiau buvo manyta, kad atsikratęs jam priešiškų kariškių jis buvo užsitikrinęs kariuomenės kontrolę.

Kadaise itin įtakinga Turkijos kariuomenė nuo senų laikų save laiko pasaulietiškos valstybės, kurią Mustafa Kemalis Atatiurkas įkūrė 1923 metais, sergėtoja.

Nuo 1960 metų ji surengė tris perversmus, o 1997 metais privertė islamišką vyriausybę pasitraukti nuo šalies vairo.

Ilgai nelaukęs, R. T. Erdoganas suvertė kaltę „šešėlinei valstybei“ ir „Pensilvanijai“, aiškiai parodydamas pirštu į šioje JAV valstijoje gyvenantį dvasininką F. Guleną, kurį jis nuolat kaltina bandymais jį nuversti.

Tačiau buvęs prezidento sąjungininkas „kategoriškai“ paneigė kaip nors dalyvavęs šiame sąmoksle, o kaltinimus pavadino „įžeidžiančiais“.

Tuo tarpu B. Yildirimas supliekė Jungtines Valstijas, suteikusias prieglobstį, jo teigimu, „teroristinės organizacijos lyderiui“.

„Kokia bebūtų už jo stovinti šalis, ji nėra Turkijos draugė, ji rimtai kariauja su Turkija“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Turkija pareikalavo grąžinti į šalį aštuonis asmenis, kurie atskrido į Graikiją Turkijos kariniu sraigtasparniu „Black Hawk“ ir kurie, kaip manoma, buvo susiję su surengtu puču.

O Stambulo valdžia ėmėsi priemonių normalizuoti gyvenimą. Tiltai buvo atidaryti eismui ir laipsniškai atnaujina darbą Atatiurko tarptautinis oro uostas, kurį sąmokslininkai buvo uždarė.

Pasaulio lyderiai sunerimę

Surengtas pučas įnešė papildomo nestabilumo Artimųjų Rytų regione, kur Turkijai teko pagrindinis vaidmuo tebesitęsiančiam Sirijos konflikte.

Pasaulio lyderiai ragino laikytis rimties; JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų Vakarų šalių vadovai ragino palaikyti demokratiškai išrinktą vyriausybę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sveikino, anot jo, „stiprų palaikymą, kurį parodė žmonės ir visos politinės partijos demokratijai ir demokratiškai išrinktai Turkijos vyriausybei“, svarbiai Aljanso narei.

„Turkija yra svarbi Europos Sąjungos (ES) partnerė. ES visokeriopai remia demokratiškai išrinktą vyriausybę, šalies institucijas ir teisinės valstybės principą“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

Maskva nurodė esanti „didžiai susirūpinusi“ įvykiais, kurie, kaip perspėja Rusija, gali padidinti grėsmę regiono stabilumui.

„Būtina padaryti viską, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marca Ayrault sakė turįs vilties, kad Turkijos demokratija iš viso to „iškils stipresnė“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"