TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po olimpiados – stadionams naujas vaidmuo

2016 08 20 6:00
Menininko vizija, kaip ateityje turėtų atrodyti perkurtas Baros olimpinis parkas. newcivilengineer.com nuotrauka

Paprastai po olimpinių žaidynių jas rengusiuose miestuose lieka milžiniški nereikalingi stadionai ir arenos, kurie arba paliekami griūti, arba jų išlaikymas valstybėms atsieina didžiulius pinigus. Rio de Žaneiro žaidynių rengėjai nusprendė iš ankstesnių nesėkmių pasimokyti. Dauguma olimpinių arenų ir stadionų buvo projektuojami taip, kad juos vėliau būtų galima lengvai išardyti ir perstatyti į kitokios paskirties pastatus.

Rugpjūčio 21 dieną bus laimėti visi žaidynių medaliai. Netrukus visas jaudulys dings ir į Rio de Žaneirą susirinkusių žmonių minios išsiskirstys. Jei istorija yra nors koks rodiklis, tai olimpinės arenos, kurios dar visai neseniai buvo pripildytos talentingiausių pasaulio sportininkų ir aistringiausių gerbėjų, bus visiškai apleistos. Bent toks scenarijus klostėsi daugumoje ankstesnes olimpines žaidynes rengusių miestų.

Ateities arena virs keturiomis mokyklomis./newcivilengineer.com nuotrauka

2008 metų Pekino olimpinėms žaidynėms pastatytas itin įspūdingas stadionas, vadinamasis „Paukščių lizdas“, atsiėjo 480 mln. dolerių. Per olimpiadą jame galėjo sutilpti apie 90 tūkst., dabar telpa apie 80 tūkst. žiūrovų. Tačiau pastatas yra itin retai naudojamas, o jo išlaikymas per metus valstybei atsieina apie 11 mln. dolerių. Tiesa, stadionas ir vėl atsidurs rampų šviesoje 2022 metais, kai Pekine vyks žiemos olimpinės ir parolimpinės žaidynės.

2004 metų olimpinėms žaidynėms Atėnuose pastatytų varžyboms skirtų pastatų likimas dar liūdnesnis. Apleistuose, griūvančiuose stadionuose, kurių išlaikyti valstybė tiesiog neturi lėšų, dabar glaudžiasi pabėgėliai. Šie stadionai yra skaudus priminimas krizės krečiamai šaliai, kad pinigai kitados galėjo būti išleisti daug protingiau.

Tačiau Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių rengėjai buvo linkę pasimokyti iš ankstesnių nesėkmių. Ruošdamiesi žaidynėms jie statė tai, ką miesto meras Eduardo Paesas vadina „nomadine architektūra“. Todėl pasibaigus parolimpinėms žaidynėms, arenos bus visiškai perkurtos.

Būsimos mokyklos

Rio de Žaneiro Ateities arenoje, kurioje gali tilpti iki 12 tūkst. žmonių, rengiamos olimpinės rankinio varžybos ir vyks parolimpinės aklųjų riedulio (golbolo) rungtynės. Pasibaigus šiems renginiams pastatas bus išardytas ir perstatytas į keturias valstybines mokyklas, kurios įsikurs netoli arenos esančiuose Jacarepagua ir Baros rajonuose bei San Kristovauno rajone miesto rytuose. Kiekvienoje mokykloje mokysis po 500 vaikų.

Kaip teigė už arenos dizainą atsakingos Didžiosios Britanijos architektų bendrovės „AndArchitecs“ vykdomasis direktorius Manuelis Nogueira, jau nuo pat pradžių arena buvo projektuojama taip, kad vėliau ją būtų galima lengvai išardyti ir rekonstruoti į naujus pastatus. „Pastato perkėlimo iš vienos vietos į kitą procesas primena lego žaidimą“, – pridūrė jis.

Arena padaryta iš sujungtų mažesnių modulinių detalių. Pasibaigus žaidynėms šios dalys, tarp jų – stogas, fasado plokštės ir pastatą palaikančios kolonos, bus išmontuotos ir pergabentos į tris minėtus rajonus. „Vandentiekio ir elektros laidų sistemos yra taip suprojektuotos, kad jos nebus sugadintos, – pasakojo JAV bendrovės AECOM, kuri suprojektavo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinius parkus, vadovas Billas Hanway. – Jas tiesiog reikės išimti ir iš naujo pritaikyti šiose keturiose mokyklose.“

Laikinoji architektūra

Netoli arenos esantis olimpinis vandens sporto stadionas taip pat buvo statomas kaip laikina arena. Jo statyba kainavo 38 mln. dolerių ir jame telpa apie 20 tūkst. žiūrovų. Ateityje jis bus išardytas ir perstatytas į du viešai prieinamus baseinus už olimpinio parko ribų. Pats 121 hektaro ploto olimpinis parkas, kuriame įsikūrusios 9 arenos, bus paverstas į kelis viešuosius parkus, o likusi dalis skirta privataus sektoriaus plėtros projektams. Tarptautinis transliacijų centras bus perkurtas į mokyklos bendrabutį.

Rio de Žaneire naudojama „laikinoji architektūra“ – vis labiau populiarėjanti koncepcija, rengiant tokio pobūdžio renginius. Rio de Žaneiras nėra pirmasis miestas, kuriame buvo statomi laikini, išardomi pastatai. Vėlionė architektė Zaha Hadid 2012 metų Londono olimpiadai vandens sporto centrą suprojektavo taip, kad laikinas žiūrovų tribūnas būtų galima lengvai atkabinti nuo pagrindinio pastato. Taip po žaidynių stadionas tapo mažesnis ir daug lengviau užpildomas žiūrovais.

„Organizuojant pagrindinius sporto renginius ir olimpiadas populiarėja laikini pastatai, – teigia B. Hanway. – Kai pradėjome dirbti Rio de Žaneire, merui dar labiau parūpo visa ko kaina: nuo nuolatinių struktūrų iki laikinųjų. Buvo bandoma surasti būdą, kaip šias medžiagas būtų galima panaudoti iš naujo.“

Tvarumas buvo pagrindinė tema, kai besivaržydamas dėl galimybės rengti šių metų olimpiadą, Rio de Žaneiras siūlė savo žaidynių koncepciją. Miestas pateikė ambicingų pažadų. Pavyzdžiui, buvo žadama išspręsti transporto spūsčių problemą, praplečiant viešojo transporto infrastruktūrą, ir išvalyti užterštus vandentakius. Tačiau kol kas miesto valdžia šių pažadų neištesėjo, nors viso renginio kaina jau viršijo 12 mlrd. dolerių sumą.

Projektai kelia abejonių

Ankstesnes olimpines žaidynes rengę miestai savo pažadus ištesėdavo retai. Dėl šios priežasties į pensiją išėjęs Kolorado universiteto profesorius Jay Coakley, kuris studijuoja sporto sociologiją ir domisi didelių sporto renginių poveikiu visuomenei, kiek abejoja, kad tai pavyks padaryti ir šių metų žaidynes organizuojančiam miestui. „Rio de Žaneiras kol kas yra visiškoje finansinėje duobėje, todėl jam bus labai sunku įgyvendinti savo sumanymus. Po žaidynių organizacinis komitetas bus išformuotas, tad sunku pasakyti, kas konkrečiai sumokės ir bus atsakingas už šių pastatų rekonstrukciją.“

Kartu su Brazilijos Paranos federalinio universiteto profesore Doralice Lange Souza parašytame kritiniame straipsnyje apie didelių sporto renginių palikimą J. Coakley teigia, kad nors ketinimai ir geri, iš šių renginių gauta nauda retai pasiekia socialinės atskirties grupes.

„Problema ta, kad šis palikimas nėra suplanuotas, – sako jis. – Kaip pastatą paversti mokykla, jei nėra lėšų mokytojams pasamdyti arba dar nepradėta jų rengti, kurti mokymo programų ar dirbti su tėvais. Jei šie dalykai nėra suplanuoti ir jiems nėra skirtas biudžetas, pažadai nebus ištesėti.“

B. Hanway pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti numatytus planus kils tam tikrų ekonominių sunkumų, bet jis taip pat tvirtina, kad rengiant olimpiadą sudarytų privataus ir viešo sektoriaus partnerysčių pobūdis darys spaudimą statybų vykdytojams tesėti savo pažadus, nes tik taip statybų vykdytojai galės atgauti pinigus, kuriuos jie sudėjo į olimpinio parko statybą. Pasak B. Hanway, Rio de Žaneiro meras ne sykį pabrėžė, jog švietimas yra miesto prioritetas, ir išreiškė savo paramą „nomadinės architektūros“ schemai. Todėl meras taip pat jaus spaudimą įgyvendinti savo daug kartų pakartotus pažadus.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"