TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po referendumo - sparti aneksija

2014 03 18 6:00
Simferopolyje žmonės skaitė nemokamą laikraštį su antrašte pirmame puslapyje "Krymas pasirinko Rusiją". Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Krymas atsisveikina su Ukraina ir jungiasi prie Rusijos. Vakarai vadina balsavimą nelegaliu ir skelbia dalines sankcijas.

Prorusiški Krymo gyventojai jau sekmadienio vakarą pagrindinėje Simferopolio aikštėje pradėjo švęsti savo pergalę, o netrukus buvo pranešta, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos balsavo 96,77 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų.

Tas skaičius niekieno nenustebino, tačiau 83,1 proc. aktyvumas - labai abejotinas. Tiksliai žinoma, kad referendumą boikotavo Krymo totoriai, sudarantys 12 proc. gyventojų, ir ukrainiečiai, kurie Kryme yra 25 proc. mažuma. Šios dvi grupės nesutiko su pateiktu pasirinkimu: arba prisijungimas prie Rusijos, arba nepriklausomybė, kitaip tariant - atsiskyrimas nuo Ukrainos.

Sovietų represijas patyrę totoriai neabejoja, kad gyvenimas valdant Kremliui bus daug blogesnis, etniniai rusai, sudarantys 58 proc. Krymo gyventojų, mano priešingai: blogiau tikrai nebus.

Prašymą, kad būtų priimtas į Rusijos sudėtį, Krymas pateikė jau pirmadienį prieš tai pasiskelbęs nepriklausomu. Krymo parlamentas paskelbė, kad nuo vakar Kryme nebegalioja jokie Ukrainos įstatymai, visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota, Rusijos rublis paskelbtas antrąja oficialia valiuta (kuri bus naudojama kartu su Ukrainos grivina), nuo kovo 30 dienos įvedamas Maskvos laikas. Kryme esantys Ukrainos daliniai bus paleisti ir galės prisiekti ištikimybę šiai respublikai arba tęsti tarnybą Ukrainos armijoje už Krymo ribų. Toks paaiškinimas pateiktas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovui Andrijui Parubijui parlamente pareiškus, jog Ukrainos pajėgos lieka Kryme.

Krymo vadovybė, užgrobusi valdžią vasario 27 dieną ir palaikoma Rusijos įvestos kariuomenės, visą laiką žada krymiečiams aukso kalnus: sumažintą dujų kainą, didesnes rusiškas pensijas bei algas, galimybę jaunimui studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose. Tai, kad Krymo jaunimui reikės tarnauti Rusijos armijoje, Krymo rusų pernelyg negąsdina: vieni su tuo sutinka, kitiems tai nerūpi, nes jie jau pensininkai.

Krymo premjeras, banditas ir Rusijos pilietis Sergejus Aksionovas, pranešė, kad jau kitą dieną po referendumo Rusija skyrė Krymui 15 mlrd. rublių (1 mlrd. litų) finansinę paramą.

S.Aksionovas (centre) paskelbė referendumo rezultatus Krymo sostinės Lenino aikštėje ir išvyko į Maskvą tvarkyti Krymo prijungimo prie Rusijos reikalų.

Atsakas - ribotos sankcijos

Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį nusprendė įvesti sankcijas 21 asmeniui iš prorusiškos Krymo valdžios ir Rusijos parlamento bei karinių pajėgų. Tokį sprendimą priėmė Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai. Vėliau šią savaitę susirinkę ES vadovai galės svarstyti ir kitas priemones, įskaitant ekonomines sankcijas.

ES sankcijos apima vizų draudimą bei turto įšaldymą ir įsigalioja nuo šiandien. Kiek žinoma, prezidentas V.Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į sąrašą neįtraukti.

Yra daug nesutarimų tarp 28 ES narių, kokiu mastu reikėtų nubausti Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą ir Krymo atplėšimą. Pietinės ES narės, įskaitant Kiprą, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją, nepritaria griežtesnio pobūdžio atsakomiesiems veiksmams, jas „tyliai palaiko“ Prancūzija ir Vokietija. Griežtesnio atsako norėjo Didžioji Britanija.

ES jau sustabdė derybas su Rusija dėl ekonominio bendradarbiavimo ir bevizio režimo. Jeigu šios priemonės neatgrasys Rusijos nuo tolesnių karo veiksmų Rytų Ukrainoje, Europa imsis ekonominių sankcijų.

Kai kurie analitikai sako, kad tokios priemonės - tik kaip uodo įkandimas Rusijai. V.Putinas kol kas nerodo jokių ženklų, kad bijotų sankcijų. Jos jam net labai palankios. Rusijos ekonomika - prie nuosmukio ribos, bet kai žmonės pajus rimtų sunkumų, V.Putinas galės sakyti, kad dėl to kalti Vakarai, o ne Rusijos valdžia.

V.Putino reitingai taip šoktelėjo į rekordines aukštumas dėl pastarųjų įvykių išprovokuoto patriotinio pasididžiavimo proveržio Rusijoje, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida net atvirai grasina JAV atominiu karu. Žurnalistas Dmitrijus Kiseliovas savo savaitinėje televizijos laidoje atsistojęs priešais plakatą su atominiu grybu perspėjo: "Rusija yra vienintelė pasaulyje šalis, realiai pajėgi paversti Jungtines Amerikos Valstijas radioaktyviais pelenais."

Rusijai aneksuojant gabalą kaimynės šalies pasitelkus dingstį "rusakalbių gynimas" (jos galima griebtis prieš bet kurią buvusią SSRS respubliką, įskaitant Lietuvą), Baltarusija ir Kazachstanas leido suprasti, kad Rusijos veiksmams Ukrainoje nepritaria.

Skaičiuojant balsus stebėtojams nebuvo leista dalyvauti.

Įžeista savimeilė pagimdė pabaisą

Pasauliui nerimastingai stebint Rusijos "keistąjį" karą su Ukraina, vis dažniau galima išgirsti tokius argumentus: dėl agresyvaus Rusijos elgesio iš dalies kalti Vakarai, ypač JAV, nes po šaltojo karo "spardė gulintį priešą". "Ar pažeminę Rusiją po komunizmo žlugimo mes sukūrėme pabaisą?" - klausia "Time".

Atidžiau tyrinėjant faktus matyti, kad, nepaisant galimų klaidų, kurias padarė Vakarai, Rusija jaučiasi įžeista ne dėl blogo su ja elgesio, o dėl savo paranojiško pažeidžiamumo pojūčio ir nežabotų imperinių ambicijų. V.Putinas ne tik pats laikosi tokios pasaulėžiūros, bet ir gudriai naudojasi tokiomis Rusijos visuomenės nuotaikomis stiprindamas savo valdžią. Jeigu į Rusiją bus žiūrima pagarbiau, kaip ragina kai kurie, tai ją dar labiau skatins eiti keliu, pavojingu jai pačiai ir visam pasauliui.

1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga, Vakarai šventė pergalę ne prieš Rusiją, o prieš komunizmą. Su Rusija buvo ne tik elgiamasi kaip su lygiaverte partnere, ji net buvo lepinama ir vaišinama it mylimas vaikas. Taip prieš kelerius metus yra sakiusi Jelena Bonner, Andrejaus Sacharovo našlė. Tos vaišės buvo visai nemenkos: nuo 1992 iki 1997 metų Vakarų finansinė parama Rusijai siekė 55 mlrd. dolerių, neskaitant labdaros ir privačių investicijų.

Dar vienas mitas - kad NATO žadėjo Michailui Gorbačiovui nesiplėsti į Rytus. Iš tikrųjų derybose kalbėta tik apie Rytų Vokietijos statusą po Vokietijos susijungimo. Kai 1993 metais pirmą kartą prabilta apie NATO plėtrą į buvusį vadinamąjį Rytų bloką, kalbėta, kad su laiku NATO nare taps ir Rusija.

Šie faktai dabar mažai kam rūpi, o esmė ta, kad žlugus komunizmui rusai pasijuto pažeminti. Jie negali ir nenori suprasti, jog patys save ir pažemino, nes statė komunizmą 70 metų ir štai kokio rezultato sulaukė. Jei Rusija būtų turėjusi išmintingą vadovą, būtų galėjusi susitaikyti pati su savimi. Vietoj to ji gavo V.Putiną. Drauge su juo Rusija nekenčia Vakarų, didžiuojasi sovietine praeitimi ir svajoja apie imperiją.

Kokias pamokas reikia išmokti?

"The Wall Street Journal" išskiria tris svarbius dalykus. Pirma: ginklai stipresni už sutartis.

Dabar atrodo, kad Ukraina pasielgė neįtikėtinai naiviai, kai atsisakė branduolinių ginklų. Budapešto memorandumas, kuriuo Ukrainos suverenumo garantais tapo JAV, Didžioji Britanija ir Rusija, tėra popieriaus gabalas. Sutartys dėl bendradarbiavimo, partnerystės, abipusės gynybos puikiai veikia tik taikos ir klestėjimo laikais, kai jų nė nereikia. Tačiau prasidėjus karui ir susidūrus su ekonominėmis netektimis silpni partneriai lieka be nieko. Todėl Rytų Europos jaunos demokratijos šalys, tokios kaip Baltijos valstybės ar Lenkija, turėtų kalbėti tyliai, bet rankoje laikyti didelį vėzdą. Gerai pagalvoti prieš atsisakant karinio potencialo.

Antra pamoka: kalk geležį, kol karšta. Ukraina patyrė žiaurią, ilgai trukusią Rusijos kolonializmo politiką, bet galėjo pasidaryti tvarką savo politikoje ir ekonomikoje, tik nepanorėjo. Ir kitos Rytų Europos šalys tuščiai švaistė laiką patikėjusios vairą nesugebančiai tvarkytis vyriausybei. Sunku kurti demokratiją ant praeities griuvėsių. Tačiau dėl šios sunkios praeities lyderiai turi būti dar atsakingesni ir sąžiningesni, o ne priešingai.

Ukrainiečiai ir visi kiti, įskaitant lietuvius, pirmiausia turi paklausti, ką patys padarė, kad sustiprintų savo šalies ekonominę ir karinę galią? Ar rinko tuos, kurie jiems sakė tiesą? Ar dalyvavo įvykiuose, ar tik sėdėjo sudėję rankas ir skundėsi?

Trečia pamoka: potencialiai mes visi esame Ukraina, nes Ukrainos įvykiai gali pasikartoti bet kurioje iš daugiau kaip 20 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Liūdnas Ukrainos pavyzdys turi mus išblaivinti.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"