TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po rinkimų didelių permainų nesitiki

2014 10 14 6:00
Bosnijos musulmonė atiduoda savo balsą rinkimuose. AFP/Scanpix nuotraukos

Sekmadienį Bosnijoje ir Hercegovinoje vyko šalies vadovų ir parlamento rinkimai. Tai septinti rinkimai nuo 1995 metų, kai buvo pasirašytas taikos susitarimas ir liovėsi karas tarp etninių grupių. Kuo svarbūs šie rinkimai?

Ši Balkanų regiono vakaruose esanti federacinė valstybė sudaryta iš dviejų istorinių regionų - Bosnijos ir Hercegovinos. Po keletą metų trukusio pilietinio karo 1995 metais pasirašytas Deitono taikos susitarimas šalies Konstitucijoje įtvirtino sudėtingą valdymo sistemą.

Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai ir serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose. Jie vadovauja prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius).

Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Bosnijos ir Hercegovinos Atstovų Rūmų (42 nariai) ir Tautos Rūmų (15 narių).

Bosnija ir Hercegovina yra padalyta į dvi dalis - Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką, jos taip pat turi savo atskirus parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentą taip pat sudaro dveji rūmai – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis susirinkimas.

Šiemet rinkėjų aktyvumas siekė 54,14 procento.

Rinkimus laimi nacionalistai

Teigiama, kad į musulmonams bosniams skirtą vietą valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje – prezidiume turėtų būti perrinktas pagrindinės musulmonų Demokratinio veiksmo partijos (SDA) vadovas Bakiras Izetbegovičius. Kaip rodė duomenys, gauti patikrinus beveik 77 proc. balsalapių, velionio Bosnijos ir Hercegovinos musulmonų karo laikų lyderio Alijos Izetbegovičiaus sūnus surinko 33,16 proc. balsų. Remiantis rinkimų komisijos skelbtais pirminiais rezultatais, jo pagrindinis varžovas vietos žiniasklaidos magnatas Fahrudinas Radončičius gavo 26,67 proc. balsų.

Kovoje dėl serbams ir krotams skirtų vietų trišaliame prezidiume pirmauja Željka Cvijanovič iš Nepriklausomų socialdemokratų sąjungos (SNSD) ir Draganas Čovičius iš Bosnijos ir Hercegovinos kroatų demokratinės sąjungos (HDZ BiH). Tačiau jie savo pagrindinius varžovus lenkia mažesniu atotrūkiu.

Po 1992-1995 metų karo, kai žuvo 100 tūkst. žmonių, Bosnija ir Hercegovina liko suskilusi į du pusiau autonominius darinius: Serbų respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Be trišalio prezidiumo ir nacionalinio parlamento, rinkėjai sekmadienį rinko ir minėtų dviejų darinių asamblėjas. Be to, buvo renkamas Serbų respublikos prezidentas.

Liepsnojo nacionalistinė retorika

Prieš sekmadienio rinkimus, kaip jau tapo įprasta šioje etninių ginčų kamuojamoje šalyje, politikai, kad palenktų į savo pusę rinkėjus, ypač šalies serbus, vėl pasitelkė aštrią nacionalistinę retoriką. Rinkimų kampanija parodė skirtingas kiekvienos etninės grupės šalies vizijas. Pavyzdžiui, serbų politikai žadino viltis, kad valstybė gali suskilti, kroatai kvietė atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos, o patys bosniai - palaikyti vienybę tarp nesutariančių grupių.

Rinkimų kampanijos metu politikai žarstė kaltinimus dėl sunkios situacijos šalyje ir žadėjo ją pagerinti. Be to, įtampa augo dėl bosnių džihadistų kovotojų Sirijoje ir Irake. Nepasitenkinimas kilo, kai į Serbų respubliką atvyko 150 rusų kazokų. Jie čia suvažiavo dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose. Tačiau Bosnijos ir Hercegovinos žiniasklaida įtarinėjo, kad kazokai gali sukelti problemų, jeigu rinkimuose pralaimės serbų prezidentas Miloradas Dodikas.

Serbų nacionalistų lyderis M. Dodikas, siekiantis antrosios Serbų respublikos prezidento kadencijos, per rinkimų kampaniją atnaujino grasinimus, kad etninių serbų gyvenama teritorija gali atsiskirti nuo šalies. „Mano politikos tikslas - kad mūsų regionas vis labiau panašėtų į valstybę!“ - pareiškė jis neseniai viename rinkimų kampanijos mitinge.

Rinkimų kampanijos plakatai šalies gatvėse.

Traumuoti praeities

Rinkimuose sekmadienį galėjo dalyvauti maždaug 3,3 mln. piliečių. Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas siekė 54,14 proc. ir buvo maždaug 2 proc. mažesnis nei 2010-ųjų rinkimuose. Vienas vyras prieš rinkimus naujienų agentūrai „Euronews" pasakojo, kad neketina balsuoti, nes nemano, kad po rinkimų kas nors pasikeis. Jis taip pat pridūrė, kad tokių nusivylusių rinkėjų skaičius auga. Kitas vyras sakė, kad valdančiosios ir opozicinės partijos žada per daug, jis taip pat abejoja, ar rinkimai ką nors pakeis.

Studentė iš Sarajevo teigė, jog balsavo už mažą daugiatautę partiją, bet nemano, kad turi daug bendraminčių. Pasak jos, žmonės bijo balsuoti už esmines permainas galbūt todėl, kad turi skaudžios patirties. Prieš du dešimtmečius jie pasirinko demokratiją. Tai atnešė jiems laisvę, o vėliau - karą.

Šalies politikos analitikai perspėja, kad išrinkti pareigūnai tikriausiai greit susidurs su dideliu socialiniu nepasitenkinimu, jei radikaliai nepakeis padėties. Todėl į valdžią išrinkti atstovai turės veikti greitai ir siekti įrodyti, kad yra verti savo posto. Priešingu atveju politikos ekspertai prognozuoja naujus masinius protestus.

Aklavietė dėl narystės ES

Rinkimai vyko didėjant socialiniam nepasitenkinimui dėl išsikerojusios korupcijos, etninių nesutarimų ir ekonominių negandų. Tokios problemos valstybei trukdo artėti prie Europos Sąjungos (ES). Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po kruvino pilietinio karo tarp kroatų, musulmonų ir serbų, šiandien Bosnija ir Hercegovina yra viena skurdžiausių Europos šalių.

Šalyje neturi darbo 44 proc. gyventojų, o vidutinis mėnesio atlyginimas - 814 konvertuojamųjų markių (1433 litai). Šalyje klesti korupcija ir netyla etniniai ginčai tarp trijų pagrindinių grupių – kroatų, musulmonų ir serbų – politikų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, korupcija mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 750 mln. eurų (2,6 mlrd. litų).

Gegužės mėnesį didžiausi šalies istorijoje kilę potvyniai padarė šaliai apie 2 mlrd. eurų (beveik 7 mlrd. litų) nuostolių. Tai sudaro maždaug 15 proc. bendrojo Bosnijos ir Hercegovinos vidaus produkto. Dėl to dar labiau pablogėjo valstybės ekonomika.

Nuo 2006 metų dėl nesutarimų tarp skirtingų etninių grupių politikų šalis nustojo aktyviai siekti narystės ES. Kaip sakė vienas "Euronews" kalbintas sostinės gyventojas, problema ta, kad bosniai, serbai ir kroatai nuolat kovoja dėl dominavimo šalyje.

Didėjantis visuomenės nepasitenkinimas vasario mėnesį virto sukilimu, neregėtu nuo brutalaus konflikto, vykusio prieš du dešimtmečius. Vasarį tūkstančiai žmonių ėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybės nesugebėjimą kovoti su kyšininkavimu ir vykdyti politinių bei ekonominių reformų, kurių reikia šaliai siekiant narystės ES. Bosnija ir Hercegovina atsilieka nuo kitų Balkanų valstybių kelyje į Bendriją.

Metas pokyčiams

Nors serbai, kroatai ir bosniai skirtingai suvokia pasaulį, jie, regis, sutinka, kad per pastaruosius kelerius metus Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika beveik neaugo, ir daugelis iš jų mano, kad šie rinkimai gali tik labai menkai pakeisti esamą padėtį. ES tikisi, kad naujoji valdžia skatins susitaikyti etnines grupes. Briuselio politikai taip pat viliasi, kad naujieji lyderiai įveiks politinę aklavietę, kuri trukdo šalies pažangai ir siekti narystės Bendrijoje.

Naujausias Tarptautinės krizių grupės mokslinio instituto pranešimas skelbia, kad reikia peržiūrėti Deitono taikos susitarimą, ir ragina priimti naują Konstituciją, kuri skatintų visuomenę aktyviau dalyvauti politikoje. Mokslo instituto ekspertų teigimu, tuomet gyventojams būtų paprasčiau įsitraukti į politiką.

Pranešime pažymima, kad Deitono taikos susitarimas yra kaip praeities veidrodis, o ne ateities kelrodis. Tarptautiniai ekspertai mano, kad atėjo metas Bosnijai ir Hercegovinai veikti kaip savarankiškai valstybei, neprižiūrimai tarptautinės bendruomenės paskirtų aukščiausiųjų įgaliotinių. Taigi išrinkta valdžia turės priimti itin svarbius sprendimus dėl valstybės ateities ir veikti savarankiškiau.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"