TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po rinkimų Ispanija vis dar aklavietėje

2016 06 28 6:00
Rinkimuose pergalę šventė ministro pirmininko Mariano Rajoy vadovaujama konservatyvi „Liaudies partija“.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Pakartotiniai parlamento rinkimai Ispanijoje neišsprendė šalyje po paskutinių rinkimų susiklosčiusios pato situacijos. Nors konservatyvioji Liaudies partija (PP) laimėjo daugiausia rinkėjų balsų, jų nepakanka, kad ji be partnerių galėtų suformuoti vyriausybę.

Gruodį Ispanijoje įvykę rinkimai buvo pirmieji per 34 šalies demokratinio valdymo metus, kai nė viena iš dviejų pagrindinių partijų – PP ir Socialistų partija (PSOE) – nesugebėjo užsitikrinti absoliučios parlamento daugumos. Nors po rinkimų ir vyko derybos, nė vienai partijai nepavyko suformuoti koalicinės vyriausybės, todėl buvo nuspręsta birželio 26 dieną surengti pakartotinius rinkimus.

Nors ir buvo prognozuojama, kraštutinės kairės partijų sąjungai „Unidos Podemos“ nepavyko aplenkti Socialistų partijos./Reuters/Scanpix nuotrauka

Per juos ministro pirmininko Mariano Rajoy vadovaujama PP pasirodė geriau, nei buvo prognozuojama. Tačiau jai nepavykus laimėti absoliučios daugumos M. Rajoy susiduria su lygiai ta pačia problema, kuri kankino Ispanijos parlamentą pastaruosius šešis mėnesius, – kaip suformuoti vyriausybę.

Padidino vietų skaičių

PP laimėjo 137 iš 350 parlamento vietų. Palyginti su gruodžio mėnesį vykusių rinkimų rezultatais, po kurių parlamentas niekaip nesugebėjo susitarti dėl ministro pirmininko ir valdančiosios koalicijos, tai yra 14 vietų dagiau. Ir tai daug daugiau, nei žadėjo prieš rinkimus darytos apklausos. Tačiau PP vis dar toli nuo 176 vietų, kurių reikia, kad parlamente turėtų daugumą.

Prieš rinkimus atliktos apklausos taip pat nuvertino PSOE tvarumą. Buvo prognozuojama, kad prieš rinkimus sudaryta kraštutinės kairės partijų „Podemos“ („Mes galime“) ir „Izquierda Unida“ („Vieningoji kairė“, IU) sąjunga – „Unidos Podemos“ („Kartu mes galime“) išstums PSOE iš antros vietos ir taps pagrindine kairiąja šalies jėga. Tačiau taip neįvyko. Nors PSOE gavo mažiau vietų parlamente nei po gruodžio rinkimų – 85 vietoj 90, socialdemokratai išliko antri.

Tuo metu į politiką naujovių žadėjusi įnešti jaunų žmonių itin palaikoma „Unidos Podemos“ liko trečia. Ji užsitikrino 71 vietą parlamente – beveik tiek pat, kiek sąjungą sudarančios partijos užsitikrino per gruodį vykusius rinkimus, juose dalyvaudamos atskirai. Sąjunga ne tik nesustiprino šių partijų pozicijų, bet kartu jos net prarado 1 mln. rinkėjų.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė centro partija „Ciudadanos“ („Piliečiai“), turėdama 32 vietas. Tai net 8 vietomis mažiau nei po gruodžio rinkimų.

„Brexit“ įtaka

Laikraščio „The Wall Street Journal“ kalbinta Madrido autonominio universiteto politologė Mariam Bascunan teigė, kad didesnis, nei prognozuota, balsavimas už tradicines partijas stebina. Vis dėlto ji nemano, kad tai nulėmė britų referendumo rezultatai. Kad ir kaip būtų, Ispanijoje idėja išstoti iš Europos Sąjungos nėra populiari.

Tačiau Madrido „Comillas Pontifical“ universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius Emilio Saenzas-Francesas laikosi priešingos nuomonės. Jo teigimu, „Brexit“ turėjo įtakos rinkėjams ir dėl to rinkimų rezultatai taip skiriasi nuo to, ką rodė apklausos. „Veikiausiai žmonės pamatė, kas nutiko Didžiojoje Britanijoje, ir tradicines partijas pasirinko kaip prieglobstį nuo populizmo ir nežinomybės“, – sakė jis.

Penktadienį paaiškėjus „Brexit“ rezultatams, Madrido akcijų indeksas susvyravo 12 proc. – tai sukėlė didžiausią nuostolį, koks buvo patirtas per vieną dieną. Po šios žinios M. Rajoy dėjo visas pastangas, kad pavaizduotų PP kaip stabilumo sergėtoją. „Dabar ne laikas didinti netikrumą“, – penktadienį teigė jis. 61 metų konservatorius, kuris nuo 2011 metų eina ministro pirmininko pareigas, ragino ispanus nepasitikėti „radikalais ir ekstremistais“. Tai buvo akivaizdi nuoroda į kraštutinės kairės partijų sąjungą „Unidos Podemos“.

Ispanai renkasi rinkimų biuletenį./Reuters/Scanpix nuotrauka

Ispanų rinkėjai yra įpykę dėl didžiulio nedarbo lygio ir korupcijos, tačiau dauguma jų pareiškė, jog trečio rinkimų turo tikrai nepageidauja. Todėl didžioji dalis analitikų prognozuoja, jog vyriausybė bus suformuota. Tai pareikalaus skausmingų derybų ir galbūt net pokyčių pagrindinių partijų vadovybėse.

Galimi scenarijai

M. Bascunan tvirtinimu, nors M. Rajoy partija ir surinko daugiau balsų, nei tikėtasi, ateityje jo laukia itin sudėtingos derybos. M. Rajoy yra pareiškęs, kad jis tikisi vadovauti bet kokiai koalicijai, kurią sudarytų PP. Tai nėra priimtina socialistams, nes M. Rajoy administraciją ne sykį krėtė korupcijos skandalai. Tačiau, E. Saenzo-Franceso manymu, geresni, negu buvo laukta, M. Rajoy partijos pasiekimai jį moraliai paverčia laimėtoju. Jis pridūrė, jog socialistų lyderis Pedro Sanchezas greičiausiai negalės blokuoti M. Rajoy, nes po prasto socialistų pasirodymo per gruodžio rinkimus jo partija, ko gero, sieks jį pakeisti.

Visgi atrodo, kad ir kiti socialistai nepageidauja koalicijos su konservatoriais. Po rinkimų antrasis pagal rangą PSOE narys Cesaras Luena pareiškė, kad jie nežada palaikyti M. Rajoy vyriausybės.

Vienintelė kita premjero galimybė – sudaryti sąjungą su ideologiškai gimininga „Ciudadanos“. Po rinkimų jos lyderis Alberto Rivera teigė, jog jis pasirengęs vesti derybas su M. Rajoy. Tačiau net ir koalicija su šia partija negarantuotų daugumos (trūktų 6 vietų). Ją būtų galima pasiekti, užsitikrinus palaikymą iš nepriklausomų kandidatų, kurių šiame parlamente yra 25.

Prieš rinkimus buvo kalbama apie kitą scenarijų – koaliciją, kurią sudarytų „Unidos Podemos“ ir PSOE. Pirmosios lyderis Pablo Iglesias ne sykį yra pareiškęs pageidavimą sudaryti tokią vyriausybę, tačiau P. Sanchezas buvo kiek skeptiškas. Dabar, „Unidos Podemos“ nesurinkus tiek balsų, kiek buvo prognozuojama, tokios koalicijos galimybė atrodo dar labiau miglota.

Kaip ir per gruodžio rinkimus, sekmadienį nė vienai partijai nepavyko parlamente užsitikrinti absoliučios daugumos./Reuters/Scanpix nuotrauka

Laukia iššūkiai

Kad ir kokia bus vyriausybės sudėtis, ji turės tvarkytis su didžiulėmis problemomis. Kaip teigiama prancūzų investicijų banko „Natixis“ parengtoje ataskaitoje, didžiuliai iššūkiai vyriausybės laukia viešųjų finansų, darbo rinkos ir teritorinės reformos srityse. Ispanijos biudžeto deficitas 2015 metais sudarė 5,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra daug daugiau nei Europos Komisijos nustatyti 3 proc., ir nauja vyriausybė turės surasti būdą, kaip sumažinti šį skirtumą. Greičiausiai ji tai bandys padaryti padidindama mokesčius.

Ataskaitoje teigiama, kad nors Ispanijai pavyko atkurti ketvirtadalį iš 3,7 mln. tarp 2007-ųjų ir 2013-ųjų prarastų darbo vietų, tačiau dauguma naujai sukurtų darbo vietų yra žemos kvalifikacijos darbuotojams. Remiantis „Natixis“ ataskaita, Ispanijai reikia geresnių darbuotojų parengimo programų ir įdarbinimo iniciatyvų.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad centrinei vyriausybei Madride reikės pataisyti santykius su 17 regioninių vyriausybių. Ypač rekomenduojama keisti susitarimą dėl biudžeto įplaukų dalybų, kuris prisidėjo prie separatistinių nuotaikų turtingame Katalonijos regione.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"