TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po tyrimo apie Rusijos trolius – šmeižto kampanija

2015 12 29 11:40
Briuselyje buvo surengta konferencija apie Rusijos propagandos metodus.  AFP/Scanpix nuotrauka

Kai Suomijos žurnalistė paskelbė tyrimą, kaip veikia Rusijos propagandos mašina, prieš autorę buvo pradėtos dezinformacijos atakos. Puolimas vyko per interneto svetaines, socialinius tinklus, elektroniniais laiškais, mobiliosiomis žinutėmis.

Suomijos žurnalistė Jessika Aro tyrinėjo Kremliaus trolių veiklą Suomijoje. Per konferenciją Europos Parlamente (EP) Briuselyje ji sakė: „Norėčiau prisistatyti korektiškai. Mat troliai mane vadina kitaip.“ Žurnalistė minėjo įžeidžius kreipinius, tokius, kaip nacistinė kekšė, rusofobė, CŽV bei NATO statytinė ir taip toliau. Konferencijos „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ dalyviai juokėsi, klausydami tokių „vertinimų“, bet problema – pakankamai rimta. Apie ją kalbėjo J. Aro.

Vengia bendrauti

Suomijos žurnalistė J. Aro pasakojo, kokius atlieka tyrimus, iššaukiančius tokią piktą reakciją, nuo ko pradėjo. Ji parodė vaizdo įrašą, darytą daugiau kaip prieš metus Rusijos Sankt Peterburgo mieste prie vadinamojo trolių fabriko. J. Aro, naudodama slaptą kamerą, siekė prašnekinti ten dirbantį žmogų. Šios propagandinės mašinos darbuotojams draudžiama pasakoti apie savo veiklą, jie pasirašo sutartį dėl konfidencialumo. Todėl vengia pokalbių su bet kuo, ypač žiniasklaidos atstovais.

„Mano tyrimas apie tai, kaip Rusijos propaganda skleidžiama Suomijoje, kokius metodus naudoja, kaip tai veikia suomius, – pasakojo J. Aro. – Vyliausi, kad medžiaga apie trolius ir trolinimą susidomės. Tačiau nesitikėjau, kiek daug dėmesio patrauks publikacija, kokių bus pasekmių.“ Ji sakė, kad surinkta ir parengta medžiaga skelbiama keliomis kalbomis.

Suomijos žurnalistė Jessika Aro per konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ pasakojo apie savo patirtis, atliekant tiriamąjį darbą. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Dezinformacijos srautas

Iškart po to, kai medžiaga buvo išleista, pasipylė kaltinimai žurnalistei nacizmu ir kitomis tariamomis nuodėmėmis. Buvo tikinama neva J. Aro kovoja prieš tuos, kurie Suomijoje palaiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, apie tyrimo autorę buvo skleidžiama dezinformacija, šmeižtas. Tuo pačiu metu buvo atakuojamas ir žurnalistės darbdavys. Palaikantieji trolinimą pradėjo prieš jį priešišką kampaniją, net kreipėsi į ombucmeną neva jis pažeidžia kai kuriuos įstatymus.

„Mes bandėme reaguoti, atsakyti į tokius komentarus, – pasakojo J. Aro. – Tikėjomės, kad diskusijų moderatoriai juos išims iš srauto už interneto svetainių taisyklių pažeidimus.“ Priešiški komentatoriai reiškėsi ir viešoje virtualioje erdvėje, ir rašė žurnalistei elektroniniu paštu bei SMS. Buvo ir gąsdinimų, kad už velnio darbą Dievas ją nubaus bei panašių, ir grasinimų. Socialiniame tinkle „Facebook“ priešininkai sukūrė grupę, nukreiptą prieš ją ir kitus Kremliaus propagandą kritikavusius asmenis. Atskleidžiantieji Rusijos propagandos metodus ten maišomi su purvais. Jie nenurimsta iki šiol, nors žurnalistės tyrimas buvo paskelbta daugiau kaip prieš metus. „Kai kurie troliai labai agresyvūs, akivaizdžiai meluojantys“, – apibūdino J. Aro.

Kaip teigė žurnalistė, vienas iš puolančiųjų dabar dirba Donbase naujienų agentūroje. „Manęs ir mano darbdavio demonizavimas jam buvo karjeros pradžia“, – pažymėjo J. Aro.

Propaganda daro įtaką

Pasak žurnalistės, Kremliaus troliai suomių interneto svetaines atakuoja nuolat – kiekvieną rytą, dieną, vakarą ir net naktį. „Ko jie siekia? Troliams pavyksta kai kuriuos žmones išgąsdinti, priversti nutilti, kad nesigilintų į Rusijos problemas“, – pasakojo J. Aro. Ji minėjo pavyzdį, kaip propaganda skleidžiama per socialinį tinklą „Twitter“ – tai daro Rusijos ambasada Suomijoje. Melas pateikiamas ne tik tekstais, bet ir vaizdais, kurie perdaromi, naudojant nuotraukų apdorojimo programas, ir montažais su pakeistu kontekstu. Suomiai neretai sutrinka nuo tokio dezinformacijos srauto. Nebesugeba atskirti, kur tiesa, o kur manipuliacija, pramanai.

J. Aro teigimu, Rusijos propagandos skleidėjai turi įtakos daliai Suomijos gyventojų pažiūrų. Žurnalistė sakė, kad ypač liūdina tai, jog kai kurie suomiai patys tampa propagandininkais.

„Suomijoje svarbiausia yra žodžio laisvė. Apie Kremliaus propagandą dabar daug žinoma, todėl jai atsispiriama sėkmingiau. Tačiau Rusijos troliai nenurims, jie atakuos dar labiau“, – įsitikinusi Suomijos žurnalistė.

***

Konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ Bruselyje inicijavo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius. Per renginį, vykusį EP Briuselyje, savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė Vakarų ir Rytų Europos žiniasklaidos atstovai, vyko diskusija tarp dalyvių ir svečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"