TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Po vietos rinkimų P. Porošenka išlaiko pozicijas

2015 11 17 6:00
Antrasis ratas išviliojo į balsavimų apylinkes tik trečdalį rinkėjų. AFP/Scanpix nuotraukos

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė esąs patenkintas vietos rinkimų antrojo rato organizavimu ir rezultatais. Prezidento žodžiais, „mūsų demokratinės koalicijos atstovai laimėjo absoliučioje daugumoje miestų, tiek Ukrainos rytuose, tiek vakaruose“.

Beveik visoje Ukrainoje, išskyrus separatistų kontroliuojamus Donecko ir Luhansko regionus rytuose bei Rusijos aneksuotą Krymą, sekmadienį vyko vietos rinkimų antrasis ratas – rinkėjai rinko merus ir tarybų atstovus Kijeve bei dar 28 šalies miestuose.

Balsuoti atėjo 34 proc. iš 25 mln. rinkėjų – mažiau nei per pirmąjį ratą spalio 25-ąją, kai jų aktyvumas siekė 46,6 procento.

Ko gero, vietos rinkimai dar niekada nebuvo tokie svarbūs Ukrainoje, nes jie vyko priėmus naujus decentralizacijos įstatymus, pagal kuriuos vietos valdžia gauna gerokai daugiau galių, taip pat ir tvarkant savo biudžetus. Pagal naujus įstatymus, vietos valdžia galės pasilikti daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, kurie nebebus siunčiami į Kijevą ir iš naujo centrinės valdžios paskirstomi.

Oligarchai nesitraukia

Jau po pirmojo rato buvo matyti, kad prezidento P. Porošenkos vyriausybė išlaikė dominuojančią poziciją Ukrainos vakaruose ir centre, bet pietiniuose ir rytiniuose regionuose daugiau balsų gavo Opozicijos blokas, sudarytas iš 2014 metais nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus partijos likučių. Opozicijos blokas, turintis apie 10 proc. vietų Ukrainos parlamente, priešinasi P. Porošenkos tikslui atvesti Ukrainą į Europos Sąjungą ir NATO. Per pirmąjį ratą prieš tris savaites prezidentą remiančios jėgos laimėjo rinkimus trijuose dideliuose Ukrainos miestuose.

Kijevo meru perrinktas Vitalijus Klyčko iš prezidento Petro Porošenkos "Solidarumo" bloko.

Atrodė, kad Kijeve virs didžiausia kova, tačiau 44 metų Vitalijus Klyčko lengvai perrinktas sostinės meru. Buvusi bokso žvaigždė iš P. Porošenkos „Solidarumo“ bloko varžėsi su Borislavu Berioza, anksčiau priklausiusiu nacionalistiniam Dešiniajam sektoriui, ir per pirmąjį ratą gavo 40,5 proc. balsų, o jo oponentas – tik 8,8 proc., bet to nepakako išsyk laimėti.

Nuožmios kovos lauku tapo ir Dnepropetrovskas, kur varžėsi Opozicijos bloko kandidatas Aleksandras Vikulas, buvęs V. Janukovyčiaus laikų vicepremjeras, ir Borisas Filatovas iš oligarchinės „Ukrop“ partijos, remiamos nemalonėn patekusio milijardieriaus Igorio Kolomoiskio.

Panaši kova vyko ir Zaporožėje tarp save išsikėlusio Vladimiro Buriako, dar vieno Ukrainos oligarcho Rinato Ahmetovo atstovo, ir kandidato iš P. Porošenkos bloko. R. Ahmetovas siekia infiltruoti savo žmones į šio miesto valdžią, nes ten dar tebėra svarbūs jo verslo objektai.

Rytiniame Mariupolio mieste, turinčiame pusę milijono gyventojų, ir gretimame mažesniame Krasnoarmijske rinkimai parlamento sprendimu atidėti iki lapkričio 29 dienos.

Nusivylimas ir radikalai

Kai kurie apžvalgininkai sako, kad vietos rinkimai Ukrainoje yra tarsi referendumas dėl prezidento P. Porošenkos vykdomos politikos ir Minsko susitarimų. Iki pastarojo meto kovos separatistiniuose rajonuose buvo kiek aprimusios, imta kalbėti, kad paliaubų daugmaž laikomasi. Tačiau šiomis dienomis vėl pasirodė pranešimų, kad separatistai aktyvina kovos veiksmus, žuvo keli Ukrainos armijos kariai. Separatistai yra atidėję vietos rinkimus savo kontroliuojamose teritorijose iki 2016 metų vasario. Kijevas reikalauja, kad tie rinkimai vyktų pagal Ukrainos įstatymus.

Nepaisant rinkimų pobūdžio, vietos ūkiniai klausimai mažai kam rūpėjo per rinkimų kampanijos debatus. Ukrainos ekonomikos būklė tebėra sunki, tarptautiniai skolintojai reikalauja taupymo priemonių, karas teberusena ir konfliktas su separatistais nėra išspręstas. Labai krito premjero Arseniajus Jaceniuko populiarumas (siekia vos kelias procento dalis), daugelis jį laiko didžiausiu oligarchų gynėju P. Porošenkos administracijoje. Gal dėl to jo partija – Liaudies frontas – apskritai nedalyvavo vietos rinkimuose, neužregistravo nė vieno kandidato.

Tačiau daug kas nusivylę ir prezidentu P. Porošenka, mano, kad jis nepakankamai ryžtingai kariauja su separatistais ir nesiima reikiamų reformų, kad sutvarkytų ekonomiką. Tie, kurie rengė gatvių protestus prieš V. Janukovyčių, labiausiai nusivylę, kad nevyksta teisinė reforma ir buvę režimo atstovai, išvogę šalį, taip ir nepasodinti į kalėjimus. P. Porošenkos populiarumas krito perpus – iki 26 procentų.

Prieš rinkimus Ukrainoje atsirado nemažai naujų partijų, kai kurios jų itin radikalios, apskritai atmetančios Minsko susitarimus, kuriuos Europos tarpininkų spaudžiamas pasirašė P. Porošenka.

Korupcija neišrauta

Ukraina rinko iš viso 10 tūkst. merų ir 160 tūkst. tarybų narių. Dėl šių postų varžėsi maždaug 132 politinės partijos. Tačiau regioninius gubernatorius vis dar skiria centrinė valdžia. Prezidentas atkerta kritikams, kad to reikia siekiant išlaikyti margus regionus vieningoje Ukrainoje.

Komunistus iš rinkimų eliminavo šiemet P. Porošenkos pasirašytas vadinamasis dekomunizacijos įstatymas, taip pat draudžiantis ir sovietinius simbolius. Tuo tarpu V. Janukovyčiaus šalininkai jautėsi gana tvirtai. Manoma, kad Regionų partija patyliukais rėmė kelias vietos partijas ir koalicijas. Buvusios Regionų partijos nariai dalyvavo vietos rinkimuose su kitų įvairių partijų vėliavomis.

Pačios radikaliausios jėgos sudarė naują koaliciją „Ukrop“ – išvertus tai reiškia „krapas“, šiuo žodžiu dažniausiai rusai menkinamai vadina ukrainiečius, tačiau šie, regis, pamėgo pravardę ir mielai ja naudoja tiek su autoironija, tiek ir su pasididžiavimu.

„Krapų“ partiją sukūrė ir jai vadovauja oligarchas I. Kolomoiskis, turintis didelę įtaką Rytų Ukrainoje ir savo ginkluotus būrius. Jis buvo atleistas iš Dnepropetrovsko gubernatorių, o dabar tikisi atgauti įtaką strateginiame mieste. „Krapų“ retorika per rinkimų kampaniją buvo karinga, skambėjo raginimai pakarti korumpuotus pareigūnus.

Korupcija tebėra viena svarbiausių temų Ukrainoje, ji Čerkasuose ir Mariupolyje įžiebė opozicijos ir vyriausybės šalininkų susirėmimus.

Daugelis ukrainiečių būgštauja, jog oligarchai, nesvarbu, ar jie būtų už, ar prieš vyriausybę, ir toliau valdys šalį, nes Euromaidano judėjimas ir prezidentas P. Porošenka nesugebėjo to pakeisti.

Šie rinkimai, nepaisant gausių pažeidimų, vyko be didelio masto klastojimų ir bauginimų. Savo dvasia, partijų gausa ir atvira jų tarpusavio kova jie buvo gana laisvi.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"