TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pokyčiai JTO Saugumo Taryboje – būtini

2014 09 17 7:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

1991 metų rugsėjo 17 dieną Lietuva priimta į Jungtinių tautų organizaciją (JTO). Po Antrojo pasaulinio karo sukurtos organizacijos, kuriai šiandien priklauso visos oficialiai pripažįstamos 193 pasaulio šalys, pagrindinis tikslas – išsaugoti tarptautinę taiką bei saugumą, užtikrinti žmogaus teises. Tačiau turint omenyje krizę Ukrainoje bei islamo valstybės stiprėjimą Sirijoje bei Irake, kyla klausimas, kaip Jungtinės Tautos sprendžia susidariusią situaciją. 

Esminė atsakomybė už taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje atitenka organizacijos Saugumo Tarybai, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva. Pagal tarptautinę teisę Saugumo Taryba yra vienintelė institucija galinti sankcionuoti karinės jėgos panaudojimą. Ją sudaro penkiolika organizacijos narių, iš kurių penkios yra nuolatinės ir turinčios veto teisę: Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija. Pastaroji užimdama Krymą sukėlė beprecedentį atvejį – iki tol nė viena nuolatinė tarybos narė nebuvo aneksavusi kitos valstybės.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute viešėję nevyriausybinės organizacijos Jungtinių Tautų Švedijos asociacijos atstovai – direktorius Aleksandras Gabelicas bei generalinė sekretorė Linda Nordin – sakė, jog siekiant taikos ir saugumo pasaulyje, reikalinga stipri JTO. „Tai vienintelis kelias pirmyn“, – teigė jie, neslėpdami, jog tam tikri pokyčiai organizacijoje yra būtini.

Atsakomybė ginti

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija pažeidžia tarptautinėje teisėje įtvirtintą pagarbos valstybių teritoriniam integralumui bei suverenitetui principą. Kovo mėnesį JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria nepripažįstamas pusiasalyje surengtas referendumas bei smerkiami Rusijos veiksmai. Už dokumentą pasisakė 100 šalių narių, 58 susilaikė, o 11 buvo prieš, tarp pastarųjų tokios valstybės kaip Baltarusija, Armėnija, Rusija, Šiaurės Korėja, Sirija, Kuba etc. Nors Rusija, kaip sakė kalbėtojai iš Švedijos, kelia grėsmę visos Europos saugumui, jokių kitų Rusiją įspėjančių veiksmų ši organizacija nesiėmė, ekonomines sankcijas Rusijai taiko Europos Sąjunga (ES). Nuo krizės Ukrainoje pradžios jau žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, skaičiuojama apie 20 tūkst. išvietintų asmenų. L. Nordin pažymėjo, jog pirmą kartą istorijoje JTO Pasaulio maisto programa tiekia šiai šaliai paramą. „Žinoma, mes esame nekantrūs, manome, kad humanitarinės pagalbos neužtenka, – kalbėjo moteris. – Norėtume, kad Saugumo Taryba vykdytų savo pareigą ir reaguotų į situaciją, imtųsi rimtesnių veiksmų. Tačiau taip pat turime būti realistai – kadangi tai neįmanoma, turime ieškoti kitų būdų, kaip veikti“.

Linda Nordin / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

2006 metais Saugumo Taryba pritarė „Atsakomybės apsaugoti“ (angl. Right to Protect – R2P) iniciatyvai, pagal kurią, tarptautinė bendruomenė turi atsakomybę ginti šalies, nepajėgiančios ar nenorinčios užtikrinti saugumo, piliečius.Taigi minėta pagarba suverenitetui nėra absoliuti. Jungtinės Tautos vadovavosi atsakomybės apsaugoti principu jau keletą kartų. Pastariejį pavyzdžiai – 2013 metais Saugumo Taryba suteikė mandatą Afrikos ir Prancūzijos karių karinei intervencijai į Centrinę Afrikos Respubliką, 2011 metais taikdariai pasiųsti į Dramblio Kaulo Krantą bei Libiją. A. Gabelicas atkreipė dėmesį, jog šis atsakomybės ginti principas naujas tuo, kad pereita nuo rūpesčio valstybių saugumu prie civilių apsaugojimo. „Tai buvo mąstymo Jungtinėse Tautose pokytis“, – sake jis. Imta rūpintis, kad tarptautinė bendruomenė galėtų užkirsti kelią genocidui ir iš tiesų būtų pasiruošusi tai padaryti kariniu požiūriu. Visgi atsakomybė ginti nebuvo prisiimta nei Sirijos 2013-aisiais, nei Ukrainos krizės šių metų pradžioje atvejais, nes tam prieštaravo Rusija – nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę.

Reformų galimybės

Kai Saugumo Taryboje neįmanoma pasiekti sutarimo dėl intervencijos, JTO bent jau gali teikti humanitarinę pagalbą ir daryti viską, kad šalys ją įsileistų. Sirijoje žuvo jau 200 tūkst. žmonių, daugiau nei 2 milijonai pabėgo iš šalies, pagalba likusiems teritorijoje sunku suteikti, nes į kai kuriuos miestus ji paprasčiausiai neįsileidžiama. Taip pat Sirijoje būta poliomielito protrūkio. JTO atsakas į šias problemas – įvairių įstaigų, tokių kaip WHO (Pasaulinė sveikatos organizacija), UNHCR ( Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba) ar UNPF (Jungtinių tautų populiacijos veiksnių fondo) veikla. „Turime daryti viską, ką galime, kad pagelbėtume Sirijos žmonėms, nes, mūsų nuomone, nesugebėjome taikiai išspręsti konflikto Saugumo Taryboje, neįgyvendinome savo atsakomybės“, – komentavo L. Nordin.

Aleksandras Gabelicas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Visgi svečiai iš Švedijos išvardijo keletą dalykų, kurie, jų manymų, gali pagerinti dabartinę tarptautinės bendruomenės sprendimų priėmimų būklę. Vienas jų – veikti per Generalinę Asamblėją. Nors visų šalių narių priimti nutarimai teisiniu požiūriu ir neįpareigotų tam tikro balsavimo Saugumo Taryboje, būtų bent jau spaudimas. Be to, kaip sakė A. Gabelicas, žmonėms, esantiems konflikto zonoje, būtų svarbu matyti, kad didžioji dalis pasaulio juos palaiko. Be to, dabar dėl JTO neveiksnumo tiesiog kaltinama Rusija ar Kinija, o po visuotinio balsavimo asamblėjoje būtų konkrečiai žinoma, kaip elgiasi demokratiniai ir nedemokratiniai režimai. Taip pat pabrėžta ir regioninių organizacijų konfliktų sprendime reikšmė, pavyzdžiui, Arabų lygos Sirijos atveju. Dar svarbu įtraukti tokias institucijas kaip NATO ar Tarptautinis teismas, galintis teisti asmenis, įvykdžiusius nusikaltimus prieš žmoniją.

Kiti du pasiūlymai, kuriuos aptarė kalbėtojai, tiesiogiai susiję su Saugumo Taryba. Vienas – padidinti Saugumo Tarybos narių skaičių, kitas – panaikinti nuolatinių narių veto teisę, kad šalys negalėtų proteguoti savo interesų tam tikruose regionuose. „Kad ir kaip bebūtume nusivylę JTO, turėtume žvelgti į šią organizaciją kaip į galinčią tobulėti“, – sakė A. Gabelicas. Pasak jo, kaip pasaulinė bendruomenė suteikėme Saugumo Tarybai kompetenciją veikti, ji turi kažką daryti ir įgyvendinti savo atsakomybę apginti. Jei nuolatiniai nariai kliudo – reikalingi pokyčiai. Tarptautinei bendruomenei reikalingos stiprios Jungtinės Tautos bei efektyvi ir nuosekli Saugumo Taryba.

„Nepaisant to, kad Rusija turi veto teisę Saugumo Taryboje ir krizė Ukrainoje tęsiasi, turime veikti atsižvelgdami į tarptautinę teisę“, – kalbėjo L. Nordin, akcentuodama legalių priemonių pranašumą prieš jėgą. Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad natūralu, jog nė viena nuolatinė Saugumo Tarybos narė nenori prarasti savo turimų privilegijų. Be to, tarybos sudėtis neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, net dvi iš penkių narių yra Europos šalys. Anot L. Nardin, trūksta Indijos, Brazilijos. Saugumo Taryba turėtų atspindėti XXI amžiaus, o 1945 metų pasaulį. „Noriu manyti, kad chaosas nesukurs naujų organizacijų, o JTO veiks efektyviai“, – užbaigė A. Gabelicas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"