TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pokyčių neabejotinai bus

2012 10 16 9:13
E.Lucasas teigia, kad po rinkimų galimybės dosnioms socialinėms išlaidoms bus ribotos. /LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos Seimo rinkimai sulaukė ir atgarsio pasaulyje. Dažniausiai pabrėžiama, kad naujoji koalicija bus silpna ir kad Lietuva tols nuo Europos Sąjungos (ES). Tik kaimynę Lenkiją labiausiai domina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parodytas rezultatas ir abiejų valstybių santykiai.

"Po Seimo rinkimų Lietuvos politika Lenkijos atžvilgiu turėtų keistis, o permainos bus dar didesnės, jei į koaliciją pateks Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)", - naujienų portalui Interia.pl sakė Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų direktorius Janas Malickis. "Neabejotina, kad susidarys numatoma nauja socialdemokratų ir kairiųjų koalicija, kad konservatoriai išeina. LLRA, peržengusi slenkstį, beveik neabejotinai pateks į koaliciją, o tai būtų labai svarbu, labai reikalinga ir pozityvu. Naujoji koalicija užtikrins politikos Lenkijos atžvilgiu pasikeitimą. Pokyčių neabejotinai įvyks, tik nežinome, kokio masto, nes jeigu lenkai pateks į koaliciją - jų bus daugiau, jei ne - mažiau", - teigė politikos ekspertas.

Kad bus pokyčių abiejų valstybių santykiuose, mano ir per Lenkijos radiją rinkimų Lietuvoje rezultatus komentavęs partijos "Teisė ir teisingumas" atstovas Witoldas Waszczykowskis. Tačiau, jo manymu, dar reikės ilgokai palūkėti, kol Lietuvoje bus padarytos švietimo įstatymo arba su valstybinės kalbos vartojimu susijusios pataisos. W.Waszczykowskio nuomone, formuojant koaliciją prie jos gali prisidėti ir LLRA, per pirmąjį rinkimų turą surinkusi 5,7 proc. balsų, tačiau jis pabrėžė, kad rasti kompromisą tokioje didelėje koalicijoje bus sunku.

W.Waszczykowskis aiškino, jog, jo žiniomis, Lietuvoje jaučiamas nepasitenkinimas dėl Lenkijos pasitraukimo iš tiesioginio bendradarbiavimo su regiono valstybėmis ir siekio suformuoti trejetą iš Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos. "Būtent Lenkija prieš kelis mėnesius nutraukė ryšius su Lietuva, nes užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad kol Lietuvoje nepasikeis valdžia, jokių susitikimų nebus. Tad dabar atėjo laikas Lenkijai žengti pirmą žingsnį abiejų valstybių santykiams pataisyti", - aiškino W.Waszczykowskis laidoje "Dienos signalai".

Balsavimo Lietuvoje rezultatus komentavo ir naujienų agentūra "Reuters". "Atėję balsuoti žmonės paskelbė savo verdiktą Vyriausybei. Sekmadienio rinkimuose jie pasirinko koaliciją, kuri pažadėjo ne tokį griežtą taupymą. Toks rezultatas - tai įspėjimas kitiems Europos lyderiams, kurie spaudžiami krizės ėmėsi nepopuliarių priemonių. <...> Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pabrėžė, kad jo prioritetas - ekonomikos augimas, o ne griežta fiskalinė drausmė. V.Uspaskichas nebūtinai taps premjeru, nes koalicijos sudėtis ims aiškėti po antrojo rinkimų turo, bet jo partija neabejotinai turės įtakos naujos Vyriausybės politikai", - pranešė "Reuters".

Geopolitinės analizės centro "Stratford" išplatintame pranešime teigiama, kad nauja Lietuvos Vyriausybė komplikuos šalies padėtį ES, nes tai susikirs su planais 2014 metais įsivesti eurą, tuo labiau kad ir visos apklausos rodo, jog tik pusė Lietuvos gyventojų remia euro įvedimą. "Tokios priemonės kaip euro zonos narių siekis įkurti Bankų sąjungą tik dar labiau pagilins prarają tarp euro zonos ir jai nepriklausančių Bendrijos narių, kurios nenori prarasti savo įtakos priimant sprendimus. Lietuva laiko ES nacionalinių interesų garantu ir Vilnius nenori savęs izoliuoti, tačiau finansų krizė smarkiai paveikė šalį, griežto taupymo priemonės neprisidėjo prie Vyriausybės siekio įvesti eurą. Todėl naujoji Vyriausybė greičiausiai atsiribos nuo didesnės integracijos ir stengsis stiprinti ryšius su Šiaurės ir Baltijos šalimis, neįsiliejusiomis į euro zoną", - sakoma "Stratford" analizėje.

Prancūzijos naujienų agentūra AFP pabrėžia, kad "per ankstesnius rinkimus Lietuvoje jau po pirmojo turo buvo aiškus jėgų balansas parlamente, o šį kartą po pirmojo turo neįmanoma iš karto pradėti formuoti Vyriausybės ir teks laukti antrojo turo rezultatų".

Savo žodį tarė ir savaitraščio "The Economist" tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas, duodamas interviu BNS. Jis sakė, kad ES pareigūnai įdėmiai seks, ar naujoji Lietuvos valdžia tęs dujų sektoriaus liberalizavimą, sulaukusį pagyrų Briuselyje, bet supykdžiusį "Gazprom". "62 proc. referendumo dalyvių balsavimas prieš naujos atominės elektrinės statybą dar sumažina šansus pastatyti naują jėgainę, "be galo brangų ir sudėtingą projektą, kuris plėtojamas vėluojant 10 metų", - sakė E.Lucasas.

Vertindamas opozicijos partijų pergalę rinkimuose, "The Economist" apžvalgininkas teigė, kad valdantieji nukentėjo dėl griežtų priemonių, kurių ėmėsi stabilizuodami ekonomiką nuosmukio metu. Kita vertus, centro dešiniųjų Vyriausybė prasčiau komunikavo su rinkėjais nei Latvijos ir Estijos premjerai, kurie buvo perrinkti dar vienai kadencijai. E.Lucasas mano, kad "naujosios Vyriausybės manevrų laisvė bus gana ribota. Darant prielaidą, kad ji norės išlaikyti litą susietą su euru, negalės daug skolintis. Turbūt taip pat nenorės dar kelti mokesčių, taigi galimybės dosnioms socialinėms išlaidoms yra gana ribotos".

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"