TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politika nelemia demografijos

2013 04 11 5:54
Demografija nemaža dalimi lems šalies ateitį. /europa.eu nuotrauka

Nors pastaruoju metu garsiai kalbama apie tai, kokia Rusijoje bloga demografinė padėtis, iš tiesų ji daug blogesnė Baltijos valstybėse. Be to, demografijai neturi įtakos politinė padėtis šalyje. 

Prieš kelerius metus imta kalbėti, kad demografinė padėtis Rusijoje tragiška, kad tai 70 metų trukusio komunistų vykdyto ekonominio eksperimento rezultatas, kad autokratinė politinė sistema nulėmė, jog šioje valstybėje augo alkoholizmas ir nusikalstamumas. Jei tik rusai pažiūrėtų į save veidrodyje, jei tik įvertintų, kaip gyvenimą jų šalyje paveikė Stalinas, gulagas ir KGB, jie gyventų sveikiau, ilgiau ir produktyviau. Jie net turėtų daugiau vaikų, nes pasitikėtų savo šalies politinėmis institucijomis, kurios nebūtų apimtos korupcijos ir dirbtų daug efektyviau nei šiuo metu.

Daugybė analitikų tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų buvo linkę teigti, kad jei tik Rusijoje būtų daugiau liberalumo, nesunkiai būtų išspręsta ir "demografinė krizė". Esą pakaktų, kad vyriausybė leistų gyventojams laisviau dalyvauti visuomenės gyvenime, pripažintų sovietų vykdytus nusikaltimus, ir visuomenė neabejotinai taptų sveikesnė bei būtų linkusi turėti daugiau palikuonių.

Teoriškai visa tai skamba gražiai - esą pakanka, kad visi žmonės būtų lygūs, kad šalį valdytų demokratiška vyriausybė, kuri garantuotų gyventojams jų teises, ir visa tai paskatintų gyventojus gimdyti daugiau vaikų. Juk šalį dekomunizavus ir atkūrus istorinę tiesą, jos gyventojai tiesiog bus verti geresnio gyvenimo ir šviesios ateities.

Kad tai tik iliuzija, galima įsitikinti pažvelgus į kelias kaimynų valstybes, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos dalis. Žlugus komunizmui, skirtingai nei Rusija, jos tapo demokratinėmis šalimis ir buvo priimtos į Europos Sąjungą (ES). Tai Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija. Kadangi šios valstybės komunizmą vertino kaip joms primestą Rusijos, jos nedelsdamos pasistengė pertvarkyti savo politinę ir ekonominę struktūrą. Šiandien šalys giriamos už tai, kad stojiškai išgyveno ekonomikos krizę, o Latvijos atstovai nė viename forume nepraleidžia progos paskelbti, kad šiuo metu Latvijos ekonomika - sparčiausiai auganti Europoje.

Tačiau nė viena iš Baltijos valstybių negali pasigirti demografiniais laimėjimais. Maža to, pastarąjį dešimtmetį Rusijos gyventojų skaičius ėmė augti ir todėl, kad ją užplūdo imigrantai iš Vidurio Azijos valstybių, o Baltijos šalys visą tą laiką labiau buvo linkusios savo žmones "eksportuoti" į kitas valstybes, pirmiausia į senąsias ES nares, kur gyvenimo lygis aukštesnis.

Žlugus komunizmui Rusijoje, demografinė padėtis čia smarkiai pablogėjo, nes gyventojų ėmė sparčiai mažėti. Tačiau 2005-uosius galima laikyti lūžio metais, nuo kurių gyventojų skaičius Rusijoje ėmė dinamiškai augti, nors politinė padėtis tik prastėjo, šalis tapo ne tokia atvira ir konkurencinga, dėl to jos vieta pasaulio reitinguose smuko vis žemyn.

Baltijos šalyse natūralus gyventojų prieaugis metų metais mažėjo, o pasaulyje prasidėjusi ekonomikos krizė labai neigiamai paveikė jų demografiją. Ir tai vyko ne dėl ekonominių teorijų ar ideologinių nuostatų, tiesiog gyventojai savo elgesiu parodė, kad jų šalyse ne viskas gerai. Per pastaruosius kelerius metus Baltijos valstybėse gimstamumas mažėjo taip sparčiai, kad šiuo metu jose vaikų gimsta 20 proc. mažiau nei Rusijoje.

Žinoma, nereikia demografinio stabilumo sieti su autokratija, tačiau demografinė padėtis yra nepaprastai svarbi bet kurios valstybės ateičiai. Ir ji visiškai nepriklauso nuo politinių institucijų ir režimo tipo. Yra šalių, kuriose veikia demokratinės valdžios institucijos, bet jose prasta demografija (Baltijos šalys), kitose - demokratinės institucijos ir demografinis bumas (Indija), dar kitose - autoritarinis režimas ir normalus gimstamumas (Saudo Arabija) arba autoritarinis režimas ir gausus gimstamumas (Baltarusija).

Kalbant apie tai, kas šiuo metu vyksta Baltijos šalyse, nereikia tikėtis, kad Rusija tuo pasinaudos ir ims raškyti "demografinius dividendus", jei tik joje dabartinis režimas bus pakeistas į liberalesnį, atviresnį ir konkurencingesnį.

Tai ar demokratija svarbi demografijai? Žinoma. Bet, laimei ar nelaimei, ji visiškai neturi įtakos demografijai ir negali išspręsti demografinių problemų, kurios darosi vis aktualesnės pokomunistinėje Rytų Europoje.

forbes.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"