TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politikai keičiasi

2010 04 12 0:00
B.Obama ir D.Medvedevas džiaugiasi pasirašę sutartį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ketvirtadienį JAV ir Rusijos prezidentai pasirašė susitarimą dėl strateginės ginkluotės mažinimo. Šis įvykis įdomus nebent kaip ženklas, kad tarp šių dviejų šalių egzistuoja normalūs diplomatiniai santykiai. Sutartis iš mandagumo

Realiai ši sutartis yra lygiai tokia pat bereikšmė, kaip ir visos su branduoline ginkluote susijusios sutartys. Na gerai, pasilieka abi valstybės po pusantro tūkstančio užtaisų - ar didelis skirtumas, jei beprotybės atveju bus susprogdinta penki tūkstančiai užtaisų, kuriais JAV ir Rusija disponuoja dabar, ar trys tūkstančiai, kurie turėtų likti po sutarties? Net jei po kurio laiko abi valstybės pasiliks tik po penkis šimtus užtaisų, jų panaudojimo atveju rezultatas bus analogiškas.

Nuo branduolinio karo košmaro mus saugo tikrai ne prezidentų pasirašyti popiergaliai - kiekvienoje sutartyje būtinai turi būti numatytos sankcijos už jos nesilaikymą, o kokias sankcijas galima taikyti branduoliniu ginklu disponuojančiai valstybei? Štai Indija, Pakistanas ir Izraelis branduolinius arsenalus susikūrė nelegaliai, ignoruodamos tarptautinius susitarimus, ir niekas joms pretenzijų reikšti nė nemėgina, priešingai, stengiasi neerzinti, nes jei nors menkutė dalis pasaulyje esančių branduolinių ginklų bus panaudota, vargu ar bus kam Jungtinėse Tautose priimti smerkiančią rezoliuciją. Tad šiuo atveju svarbu ne teisė, o sveikas protas, kuris kol kas nenuvylė - net pikčiausi priešai Indija ir Pakistanas apsiriboja konvencine ginkluote per tarpusavio peštynes.

Lietuviški viražai

Taigi, branduolinio ginklo reikalai pasaulinėje politikoje jau senokai nebėra prioritetiniai, ir Prahos susitikimas žiniasklaidoje buvo aptartas daugiau iš mandagumo. Tačiau Lietuvoje šis renginys netikėtai tapo įdomus - LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir dar dešimt Rytų Europos prezidentų bei premjerų, gavusi vardinį Baracko Obamos kvietimą, vietoj savęs į susitikimą nusiuntė Andrių Kubilių. Pusiau oficialus paaiškinimas buvo maždaug toks: pirma, daugiau buvo kviesta premjerų, negu prezidentų, tai užteks ir nuo Lietuvos premjero, antra, nieko ten svarbaus aptariama nebus, išgertuvės ir tiek, laiko gaila.

Pareiškimai aiškiai skirti vidaus vartotojams, siekiant dar kartą parodyti, kokia tvirta, principinga ir tuščiai laiko nešvaistanti yra mūsų prezidentė, be to, dar ir išdidi - su žemesniu rangu neprasideda. Tiesa, prieš porą mėnesių Helsinkyje vyko Baltijos šalių vadovų susitikimas, kuriame, be D.Grybauskaitės, dar dalyvavo vienas karalius, vienas prezidentas, keturi premjerai, o Lenkija, Vokietija ir Baltarusija atsiuntė žemesnio rango pareigūnus, bet tada mūsų prezidentei per žemas lygis nepasirodė, nors svarbių sprendimų ten taip pat nebuvo priimta.

Tokių geopolinių viražų kontekste gana įdomiai skamba, kai ta pati D.Grybauskaitė reikalauja iš NATO parengti Baltijos šalių gynybos planą - mat pati Lietuva gintis nebesiruošia: visuotinės karinės prievolės atsisakyta, paliktas tik dekoratyvinis kelių šimtų samdinių būrys. Iš esmės tokio pobūdžio reikalavimas skirtas tam pačiam B.Obamai, na gal dar karalienei Elžbietai II, nes kitos didelės NATO šalys tikrai su mumis nesiterlios - Vokietijos valdžia kelis mėnesius prakaituoja, kol išstena sprendimą papildyti savo kontingentą Afganistane trisdešimčia kareivių, o Prancūzija apskritai tiekia puolamąją ginkluotę mūsų vieninteliam teoriškai įmanomam agresoriui. Ar tai neprimena spjaudymo į šulinį?

Politikų MTV karta

Kita vertus, D.Grybauskaitės viražai nėra kas nors labai originalaus šiandienėje tarptautinėje politikoje. Vos prieš kelerius metus tarptautinė politika buvo gana mandagi ir nuobodi - važinėdavosi gražūs ponai vieni pas kitus, santūriai pasikalbėdavo, nieko nenuspręsdavo ir išsiskirstydavo, palikdami žiniasklaidos apžvalgininkams sunkią pareigą išspausti iš to kokių nors komentarų. Neblogai laikėsi nebent paparaciai - ar Dmitrijų Medvedevą žaismingą ir svyruojantį užfiksuos, ar kokią naują Silvio Berlusconi paną. Pankišku elgesiu pasižymėdavo nebent visuotinai pripažinti "atplaišos" Hugo Chavezas arba Mahmoudas Ahmadinejadas.

Šiuo metu tokių kaprizingų pokštininkų tarp valstybės vadovų akivaizdžiai daugėja. Kad ir tas pats B.Obama gana smarkiai įžeidė Briuselio biurokratus, neatvykdamas į Madridą ir nieko nepakviesdamas į Prahą. Ir D.Medvedevo atžvilgiu nėra itin gražu susikviesti Rytų europiečius, tuo tarsi parodant: na, su tavim tai tenka bendrauti, nes tu branduolinių užtaisų turi, bet tikrieji mano draugai yra šitie - einu su jais išgert. Arba dar naujiena - santūriu elgesiu pasižyminti Turkija nei iš šio, nei iš to užsipuolė Izraelį, tad pastarojo premjeras dabar nevažiuos į JAV. Žodžiu, pasaulio politikoje pradeda daugėti kažkokio paaugliško maišto elemento. Ar tai reiškia bręstančius esminius pokyčius, ar tiesiog MTV įtaka? Kol kas sunku pasakyti. Nors humanitarinių mokslų grandas Umberto Eco dar prieš porą metų viską paaiškino labai paprastai - pernelyg valdančiuosiuose sluoksniuose kokaino uostymas paplito...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"