TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politiniai „Turkų srauto“ vingiai

2015 06 12 6:00
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (dešinėje) neseniai pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmiausia turėtų pasiaiškinti dėl įvykių Ukrainoje, o tik tada kalbėti apie turkų vykdytą genocidą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Politinės jo vingrybės aptariamos portale geopolitika.lt publikuotame mokslų daktaro Viktoro Denisenkos straipsnyje.

Nuo pat pradžių "Turkų srauto" projektas buvo pristatomas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga (ES) ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako) Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių. Šiuo atveju buvo pasirinkta Turkija, tačiau dabar jau ir „Turkų srauto“ dujotiekis gana sunkiai skinasi sau kelią.

Rusija skuba

Maskva atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Jai pietinė dujų transportavimo kryptis yra strategiškai svarbi. Rusija norėtų nuo 2020 metų visiškai atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Maskva jau seniai, dar iki karinės konfrontacijos su kaimyne, planavo tokį žingsnį (nuo tada, kai jai taip ir nepavyko perimti Ukrainos dujų transportavimo sistemos valdymo). Buvo parengti alternatyvūs dujotiekių projektai. Vienas jų – „Šiaurės srautas“ – įgyvendintas. Kitas – „Pietų srautas“ – kaip minėta, sustabdytas dėl nesutarimų su Briuseliu.

Rusija skuba pradėti „Turkų srauto“ statybą. Laikraštis "Komersant" pranešė, kad valstybinė įmonė „Gazprom“ planuoja pradėti dujotiekio tiesimo darbus jau šių metų birželio pradžioje, nors dėl projekto įgyvendinimo su Turkija kol kas dar nėra pasirašytos pagrindinės sutartys. Tai suteikia pranašesnę poziciją Turkijai. Sėkmingas projekto įgyvendinimas dabar priklauso nuo Ankaros malonės ir pozityvaus nusiteikimo. Kitu atveju „Gazprom“ rizikuoja likti su nefunkcionaliu ir niekam nereikalingu vamzdžiu Juodosios jūros dugne.

Maskvos skubėjimą galima suprasti. Visų pirma, skubėti tenka norint ne vėliau kaip nuo 2020 metų atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Be to, pradėti darbus jau dabar „Gazpromą“ verčia ir aplinkybės: koncernas praeitų metų rudenį susitarė su Italijos įmone „Saipem“ dėl dviejų laivų, skirtų dujotiekio tiesimo jūros dugnu darbams, nuomos. Tada buvo kalbama dar apie „Pietų srauto“ projektą, bet jį sustabdžius laivai liko be darbo. Koncernui „Gazprom“ vis vien tenka už juos mokėti, todėl planuojama jau pačiu artimiausiu metu pradėti darbus – taip kompanija bando mažinti galimus nuostolius, susijusius su laivų nuoma.

Užtat dabar Turkija turi galimybių spausti Rusiją. Ankara gali aktyviau derėtis dėl rusiškų dujų kainos sumažinimo Turkijai (pirmiausia turkai sieks nuolaidos valstybinei įmonei „Botas“).

Trukdo Briuselis

Poveikį galutiniam susitarimui dėl dujotiekio projekto gali turėti ir tarptautinė politika. Turkija gana jautriai sureagavo į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, pasakytus Jerevane, armėnų tautos genocido minėjime. Ankara nepripažįsta, kad tragiški 1915 metų įvykiai buvo genocidas. Turkija taip pat suskubo priminti Rusijai, kad jos sąžinė irgi nėra švari. „Tai ne pirmas kartas, kai kalbėdama šiuo klausimu Rusija vartoja žodį „genocidas“. Man asmeniškai liūdna, kad tai pasakė V. Putinas. Visiems akivaizdu, kas vyksta Kryme ir Ukrainoje. Jiems pirmiausia reikėtų pasiaiškinti dėl šių dalykų, o tik tada kalbėti apie „genocidą“, – reaguodamas į Rusijos prezidento kalbą pažymėjo Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas. Galima priminti, kad Turkija pasauliui taip pat prisistato ir kaip Krymo totorių užtarėja. Ši tema, reikalui esant, irgi gali būti nagrinėjama dvišalėse derybose.

Ne viskas suderinta ir su kitais potencialiais projekto dalyviais. Maskva norėtų, kad „Turkų srautas“ per Turkiją pasiektų ne tik pietinę ES sieną, bet būtų pratęstas ir toliau. Planuojamas maršrutas – per Graikiją ir Makedoniją į Serbiją, Vengriją ir Austriją.

Maskva norėtų, kad „Turkų srautas“, pasiekęs pietinę ES sieną, toliau per Graikiją bei Makedoniją keliautų į Serbiją, Vengriją ir Austriją.

Kol kas nemalonų siurprizą Rusijai pateikė Makedonija. Oficiali šios šalies pozicija – ji pasirengusi dalyvauti „Turkų srauto“ projekte tik tada, kai dėl šio projekto detalių sutars Rusija ir ES. Kitaip sakant, Maskva rizikuoja susidurti su tokiomis pat problemomis, kurios jau privertė sustabdyti „Pietų srauto“ projektą.

Makedonijos poziciją galima suprasti. Šios šalies strateginis tikslas yra narystė ES. Ji bijo, jog „Turkų srauto“ projektas, jeigu jis nebus tinkamai suderintas su Europos Sąjunga, gali tapti viena iš kliūčių integracijai į Bendriją, todėl ir reikalauja, kad Maskva pirma susitartų su Briuseliu. Be to, pažymima, kad šis projektas ekonomiškai nelabai domina šią valstybę – ji naudoja gana nedaug dujų (apie 150 mln. kubinių metrų per metus). Šias dujas Makedonija perka iš Rusijos, tačiau ją nelabai tenkina aukšta kaina, kurią tenka už jas mokėti. Valstybė šiuo metu kaip tik dairosi galimų alternatyvų.

Prieštaringi signalai sklinda ir iš kitos galimos „Turkų srauto“ projekto dalyvės – Serbijos. Šių metų balandžio pradžioje jos užsienio reikalų ministras buvo atvykęs į vadinamųjų „Gazpromo“ draugų“ susitikimą Budapešte, kur pasiektas susitarimas dėl visų dalyvių tarpusavio bendradarbiavimo „Turkų srauto“ projekto realizavimo reikaluose. Tačiau vėliau Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius pareiškė, kad Serbijoje neplanuojama tiesti „Turkų srauto“ atšakos. Be to, jis pažymėjo, kad jo šalis gali prisidėti prie ES taikomų sankcijų Rusijai, nors Belgradas joms ir nepritaria. Kitaip sakant, pasiųstas aiškus signalas, jog integracija į ES Serbijai yra svarbesnė nei draugystė su Maskva.

Rūpinasi saugumu

Taigi Rusijai ir vėl nepavyksta apeiti ES ir jos reikalavimų (pirmiausia turimas omenyje Trečiasis energetikos paketas, pagal kurio nuostatas energijos išteklių tiekėjas negali kontroliuoti atitinkamos išteklių transportavimo infrastruktūros). Šalys, kurios dar nėra ES narės, bet siekia įstoti į susivienijusios Europos bendriją, nenori priimti vienašališkų sprendimų, kurie galėtų vėliau sutrukdyti narystei ar sukelti kitų nepatogumų.

Todėl galima suprasti Rusijos bei „Gazprom“ nerimą ir susirūpinimą. ES taip pat yra sunerimusi – Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, Europos saugumo klausimai vėl tapo svarbūs. Taip pat ir energetinio saugumo, o jį užtikrinti pirmiausia leidžia rinkos diversifikavimas.

Kaip alternatyvūs dujų šaltiniai Europai minimi Turkmėnistanas ir Azerbaidžanas. Atrodo, kad ES yra rimtai pasiryžusi atverti rinką šių valstybių išgaunamoms dujoms. Tačiau esminis klausimas - jų transportavimas. Turkmėnistano atveju jį galėtų išspręsti dujotiekis per Kaspijos jūrą, tačiau šios jūros statusas iki šiol nėra iki galo reglamentuotas, o tai leistų Rusijai stabdyti projektą. Ko gero, Maskvai tai būtų vienintelė galimybė, nes ji neturi pakankamai veiksmingų mechanizmų daryti spaudimą Turkmėnistanui ar Azerbaidžanui. Baku atveju galbūt galima būtų išnaudoti Kalnų Karabacho klausimą, tačiau tuomet Rusijai tektų išduoti savo strateginę partnerę – Armėniją.

Be to, tebesitęsiant Krymo aneksijai ir Rusijai vis tebekurstant ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, ES labai atsargiai žiūri į santykius (taip pat ir ekonominius) su Rusija. Tai irgi gali pakišti koją „Turkų srauto“ projektui. Galiausiai jo gali laukti „Pietų srauto“ likimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"