TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politinio ledynmečio pradžia

2012 10 03 8:43
Baracko Obamos (kairėje) inicijuotas "perkrovimas" baigėsi neprasidėjęs, o V.Putinas tai vadina laimėjimu. /AFP/Scanpix nuotrauka

Skandalas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), aštri retorika Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JTST), kiti tarptautinės politikos faktoriai byloja tai, kad prasideda seniai neregėto masto Rusijos ir Vakarų santykių atšalimas. 

Vakarams pabodo apsimetinėti, kad tiki gera Rusijos valia, o Maskva niekaip negali apsispręsti, kaip save pozicionuoti: Europa, Azija, Eurazija ar tiesiog Rusija?

Įsižeidė

Praėjusią savaitę kilo skandalas ETPA, kurios narė Rusija yra nuo 1996 metų: ETPA pareikalavo, kad Rusija vykdytų savo pažadus plėtoti demokratiją ir pilietines teises, o ši ne juokais įsižeidė ir atšaukė Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino kalbą ETPA rudens sesijoje.

S.Naryškino vizitas turėjo būti toks pirmasis ETPA ir Rusijos santykių istorijoje. Dūmos pirmininkas turėjo skaityti pranešimą apie parlamentarizmo problemas Europoje, įstatymų kūrimą šiuolaikiniame pasaulyje ir Europos be skiriamųjų sienų kūrimą. Dabar ETPA nubausta - nebeišgirs S.Naryškino išminties visais šiais klausimais.

O viskas dėl to, kad sugalvojo pateikti Rusijai atvirai žeidžiančius reikalavimus: liberalizuoti rinkimų procesą, netapatinti valdančiosios partijos su valstybe, atnaujinti dialogą su opozicija, suteikti piliečiams nuomonės reiškimo laisvę, nekontroliuoti socialinių tinklų ir nepersekioti nevyriausybinių organizacijų. Be to, takto jausmą praradę europiečiai pareikalavo ištirti žmonių teisių pažeidimus (įskaitant kankinimus) Šiaurės Kaukaze ir išvesti okupacines Rusijos pajėgas iš Gruzijai priklausančių teritorijų.

Tačiau labiausiai Maskvą piktina ETPA siūlymas perduoti Rusijos įsipareigojimų vykdymo stebėjimo funkciją Europos Tarybai. Neregėtas įžūlumas! Nenuostabu, kad Maskva įsižeidė.

Įsižeidė taip, kad net pasigirdo siūlymų pasitraukti iš ETPA. Dūmos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Viačeslavas Nikonovas pareiškė, kad ETPA ir taip skiriama "per daug dėmesio", juk "dauguma europiečių net nežino apie tokios institucijos egzistavimą". Suprask, tokia niekinga ir niekam nežinoma institucija kaip ETPA neturi teisės reikšti pretenzijų didžiajai valstybei.

Kraujas ant jų rankų

Dar vienas itin nemalonus Maskvai praėjusios savaitės įvykis - britų premjero Davido Camerono kalba JT Generalinėje Asamblėjoje. Premjeras pareiškė, kad Sirijoje žūstančių vaikų kraujas - dėmė ant JT reputacijos, o dar labiau - ant rankų tų, "kas nesugebėjo pasipriešinti šiems žiaurumams, o kai kuriais atvejais net padėjo Bashirui al Assadui tęsti jo terorą". Ne paslaptis, kalbėta apie Rusiją ir Kiniją. Tai vėliau patvirtino ir D.Camerono padėjėjai.

Didžią nepagarbą parodė ir amerikiečiai. Valstybės sekretorė Hillary Clinton net nesiklausė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbos - išėjo į "dvišalį susitikimą".

H.Clinton galima suprasti. S.Lavrovo kalba vėl sukosi apie nesikišimą į Sirijos reikalus, o vienintelis įdomesnis momentas buvo atsakomieji kaltinimai Vakarams, kurie neva yra patys kalti dėl žudynių Sirijoje, nes skatina B.al Assado priešininkus nenuleisti ginklų.

Šiaip jau D.Camerono kalba buvo nebe pirmas bandymas kiek paspausti Rusiją ir Kiniją, tačiau nesuveikė ankstesni mėginimai, greičiausiai nesuveiks ir šis. Rusija nenori B.al Assado pasitraukimo, nes, ko gero, tikrai prarastų Tartuso bazę - vieną iš dviejų karinių bazių užsienyje. Maskva tai vertintų kaip smūgį valstybės prestižui. Be to, žlugus B. al Assado režimui, Iranas būtų visiškai apsuptas daugiau ar mažiau provakarietiškų valstybių. To Rusija taip pat nenori, nes vis dar puoselėja viltis, kad Teheranas vieną gražią dieną taps tikru jos partneriu ir sąjungininku Artimuosiuose Rytuose. Taigi tenka laikytis destruktyviai pasyvios pozicijos viliantis, kad B.al Assadas numalšins sukilimą.

Neranda vietos

Rusija vėl atvirai konfrontuoja tiek su Europa, tiek ir su JAV. O Jungtinėms Valstijoms atsibodo žaisti naivius žaidimus, pradėtus prezidentaujant Dmitrijui Medvedevui, kai iš jo buvo laukiama "liberalių reformų". Rusijoje nevyksta jokios reformos, jei neskaičiuotume vis stiprinamos valstybės kontrolės.

Žadėtas ekonominės gerovės laikotarpis taip ir neprasidėjo, o artimiausioje ateityje šaliai prognozuojama nauja ekonominės krizės banga. Visuomenei bus pateiktas tradicinis visų Rusijos negandų kaltininkas - Vakarai. Šiame procese valdžiai aktyviai talkina Rusijos stačiatikių bažnyčia, uoliai kartodama, koks pražūtingas rusams būtų vakarietiškų vertybių perėmimas.

Tuo pat metu mėginama pabrėžti, kokie geri yra Rusijos ir Kinijos santykiai, bet nutylima, kad Pekinas nesudarinės su Maskva jokių politinių, o tuo labiau karinių sąjungų. Tai prieštarautų Kinijos užsienio politikoje dominuojančiam "laisvų rankų" principui. Be to, ką ten slėpti, Pekinas Rusiją vertina panašiai kaip ir Europa - tik kaip didelį energijos išteklių sandėlį.

Rusija niekaip neapsisprendžia dėl savo vietos pasaulyje: užtrenkia duris į Vakarus, negali atverti durų į Rytus ir kalba apie "unikalią rusišką civilizaciją". Tokia pozicija netrukus gali įstumti Rusiją į padėtį, kurią carai mėgdavo apibūdinti tokiais žodžiais: "Rusija neturi sąjungininkų, išskyrus jos armiją ir laivyną."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"