TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politinis Ispanijos kokteilis

2016 06 16 6:00
Rinkimų plakatai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Birželio 26 dieną Ispanijoje vyks pirmalaikiai visuotiniai rinkimai. Jie rengiami, nes gruodžio mėnesį į parlamentą išrinktos partijos taip ir nesugebėjo suformuoti vyriausybės. Veikiausiai ir po šių rinkimų nė viena partija parlamente neužsitikrins absoliučios daugumos. Tai atveria galimybę į valdžią ateiti kraštutinės kairės partijų sąjungai „Unidos Podemos“.

Pastaruosius 34 metus politinėje Ispanijos arenoje dominavo dvi politinės jėgos: Socialistų partija (PSOE) ir konservatorių Liaudies partija (PP). Tačiau rinkimai po rinkimų jos prarasdavo vis daugiau rinkėjų: 2008 metais už jas nubalsavo 84 proc. savo valią išreiškusių žmonių, 2011 metais – 73 proc., o 2015 metų gruodį parama šioms partijoms nukrito iki 51 procento. Per pastaruosius rinkimus dvi naujos politinės jėgos – kairioji „Podemos“ („Mes galime“) ir neoliberali „Ciudadanos“ („Piliečiai“) – pasidalijo 35 proc. rinkėjų balsų.

Nė vienai partijai nesurinkus absoliučios daugumos, atrodė, buvo įmanomi tik keli scenarijai: PP ir PSOE koalicija arba kairiųjų vyriausybė, kurią suformuotų PSOE, „Podemos“, Komunistų partijos vadovaujama kairiųjų partijų sąjunga „Izquierda Unida“ (IU) ir kitos jėgos. Tačiau PSOE rado kitą sprendimą: kartu su „Ciudadanos“ ji suformavo „pokyčių vyriausybę“. Tada „Podemos“ atsisakė ją palaikyti ar net susilaikyti nuo balsavimo. Niekam nepavykus suformuoti daugumos vyriausybės, buvo nuspręsta birželio 26 dieną rengti pirmalaikius rinkimus.

Daugumos nežada niekam

Niekaip nesugebėjusios pasiekti susitarimo prieš gruodžio rinkimus, „Podemos“ ir IU dabar nusprendė į rinkimus eiti kaip vieninga jėga, pasivadinusi „Unidos Podemos“ („Kartu mes galime“). Pagal paskutines apklausas, šių kairiųjų partijų blokas rinkimuose gaus bent 25 proc. rinkėjų balsų ir taps antra pagal stiprumą politine jėga Ispanijoje. Per rinkimus ji galėtų užsitikrinti 88–92 vietas 350 vietų parlamente.

Tuo metu prognozuojama, kad socialistai atsidurs trečioje vietoje. Rinkimuose jie turėtų surinkti apie 21 proc. balsų ir gauti 78–80 vietų parlamente. Manoma, kad ministro pirmininko Mariano Rajoy vadovaujama centro dešinės Liaudies partija ir vėl surinks daugiausia balsų, tačiau nepakankamai, kad užsitikrintų absoliučią daugumą. Apklausos rodo, kad PP surinks apie 29 proc. balsų ir gaus 118–121 vietą parlamente. Taigi, formuojant vyriausybę jai reikės bent vienos iš kitų trijų pagrindinių partijų paramos, o to M. Rajoy nepavyko pasiekti po gruodžio mėnesio rinkimų.

Manoma, kad susivienijusios kraštutinės kairės partijos „Podemos“ ir „Izquierza Unida“ per rinkimus gaus bent ketvirtadalį rinkėjų balsų.

„Situacija nėra palanki socialistams, ir kairiojo sparno rinkėjai buriasi apie „Unidos Podemos“, – laikraščiui „Financial Times“ teigė politikos analitikas Jorge Galindo. – Jei jie per rinkimus tikrai bus treti, tuomet jiems reikės pasirinkti, ar valdžią atiduoti naujiems priešininkams („Unidos Podemos“) ar savo seniems priešams (PP). Ir jiems tai yra blogiausia įmanoma situacija.“

Per pirmadienį vykusius debatus „Podemos“ partijos vadovas Pablo Iglesias ne sykį teigė, kad jis norėtų su PSOE sudaryti valdančiąją koaliciją. „Mūsų ir jūsų rinkėjai norėtų mus matyti kartu“, – teigė jis PSOE lyderiui Pedro Sanchezui. Tačiau nors ir griežtai neatmetė šios galimybės, PSOE lyderis, regis, nėra pasirengęs tokiai koalicijai. Ypač jei ministru pirmininku taptų radikalių kairiųjų pažiūrų besilaikantis buvęs dėstytojas P. Iglesias.

Katalonų nepriklausomybė

Tačiau net jei po rinkimų „Unidos Podemos“ netaps valdančiosios koalicijos dalimi, akivaizdu, kad parlamente bus stiprus prieš griežtą taupymo politiką nusiteikęs blokas. Iš 50 punktų sudarytame manifeste kairiųjų partijų sąjunga žada atšaukti per ekonomikos krizę įvestas darbo reformas, dėl kurių darbdaviams paprasčiau įdarbinti ir atleisti darbuotojus. Taip pat žada padidinti valstybės išlaidas sveikatos ir mokslo srityse.

Ji taip pat nori pakelti mokesčius verslo įmonėms ir turtingiesiems, įvesti minimalų 600 eurų per mėnesį atlyginimą ir priversti komunalines paslaugas teikiančias įstaigas nemokamai aptarnauti neturtingus asmenis.

Po rinkimų socialistai turės pasirinkti, ar palaikyti savo naujus priešininkus „Unidos Podemos“ ar senus priešus - konservatyviąją Liaudies partiją.

Tačiau labiausiai ją su PSOE skaldantis klausimas yra ne ekonomika, o „Podemos“ įsitikinimas, kad katalonai turi teisę surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Tai, anot PSOE, prieštarauja „Ispanijos vienybės“ idėjai. Gali būti, kad dėl šios priežasties socialistai galiausiai palaikys PP, savo rinkėjams teigdami, jog nacionaliniai interesai yra svarbesni už partinius.

Gimė iš gatvės protestų

Katalonijos nepriklausomybės klausimas daugumai rinkėjų gali būti ne esminis. Daugiausia „Podemos“ partiją palaiko labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėję asmenys, kurie trokšta esminių, o ne kosmetinių pokyčių.

Ministro pirmininko Mariano Rajoy vadovaujama centro dešinės Liaudies partija turėtų ir vėl surinkti daugiausia balsų.

Partija gimė iš 2011 metais vykusių protestų, kurie buvo reakcija į Ispaniją sukrėtusią ekonomikos krizę. Daugelis žmonių prarado darbą, namus, daugybė jaunų žmonių buvo priversti emigruoti, o kiti išėjo į gatves. Nepavykus nieko pakeisti protestais, jauni žmonės pasuko į politiką. 2014 metais įkurta partija „Podemos“ patraukė ne tik darbo neturinčius asmenis, bet ir intelektualus bei menininkus. 2014 metais Europos Parlamento rinkimuose „Podemos“ surinko varganus 8 proc. balsų, tačiau praėjusiais metais perėmė trijų pagrindinių miestų – Barselonos, Valensijos ir Madrido – kontrolę, sudarydama plačias koalicijas su vietiniais aktyvistais, su kuriais sutampa pažiūros į būsto klausimus, žmogaus teises ir korupciją. O štai per 2015 metų visuotinius rinkimus ji atsidūrė trečioje vietoje ir laimėjo 69 vietas parlamente.

Nors ministras pirmininkas M. Rajoy tvirtina, kad situacija Ispanijoje gerėja, tačiau pagal nedarbo lygį Ispaniją visoje euro zonoje lenkia tik Graikija. Daugiau nei pusė jaunų žmonių neturi darbo ir ketvirtadalis visų gyventojų yra ties skurdo riba. Todėl neabejotina, jog per rinkimus ekonominiai klausimai bus svarbiausi.

„Podemos“ politizavo asmenis, kurie anksčiau buvo visiškai apolitiški. „Reuters“ kalbintas buvęs sandėlio darbuotojas Dario Suarezas, kuris dėl krizės prarado darbą, o vėliau ir butą, teigė, kad jis balsavo už „Podemos“ gruodį ir vėl už ją balsuos birželio 26 dieną. „Niekada anksčiau nebalsavau, netikėjau jokia politine partija. Maniau, kad jos visos vienodos, – sakė 33 metų rinkėjas. – Nuostabu, kad atsirado naujų partijų, kurios stengiasi kažką pakeisti.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"