TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politinis nestabilumas tęsiasi Moldovoje

2016 04 26 6:00
Protestuotojai ir policininkai su skydais tapo bemaž kasdienybe Kišiniove. Reuters/Scanpix nuotraukos

Jau kuris laikas Moldovą apėmusi antivyriausybinių protestų krizė peraugo į susirėmimus, kai apie 1000 demonstrantų Kišiniove susigrūmė su riaušių policija, 14 pareigūnų buvo sužeisti.

Opozicijos, į kurią įeina tiek proeuropietiškos, tiek prorusiškos jėgos, inspiruojami protestuotojai jau kelis mėnesius laiko sostinėje palapinių miestelį. Įvairiausio plauko žmonės palaiko protestus, nes šalis vis dar alinama skurdo, nors ir pradėjo integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesą. Bet labiausiai Moldovos gyventojus piktina korupcija ir oligarchų valdžia.

Žmonės nori nuversti ir generalinį prokurorą bei reikalauja patraukti atsakomybėn tuos, kurie atsakingi už vadinamąjį amžiaus skandalą Moldovoje, kai per bankines machinacijas buvo pavogta 1,5 mlrd. dolerių. Tai – milžiniški pinigai, vienas aštuntadalis Moldovos bendrojo vidaus produkto. Jie dingo iš trijų nacionalinių bankų prieš pat 2014 metų parlamento rinkimus.

Rinkėjai Moldovoje nenori premjero Pavelo Filipo, nes jis susijęs su oligarchu.

Naujo ministro pirmininko Pavelo Filipo, susijusio su turtingiausiu Moldovos žmogumi verslininku Vladimiru Plahotniucu, paskyrimas supykdė ir opozicijos atstovus, ir rinkėjus. Kovą priimtas sprendimas rinkti prezidentą visuotinai, o ne parlamente, nenumalšino protestuotojų. Minios jų nuo rugsėjo vis susirenka prie parlamento ir reikalauja vyriausybės atsistatydinimo bei naujų rinkimų. P. Filipo vyriausybė – jau trečia per mažiau nei metus. Pernai Moldovoje pasikeitė 6 premjerai.

Sekmadienio mitingą surengė dešiniųjų Orumo ir tiesos platformos partija bei dvi liberalų partijos. Orumo ir tiesos platforma, sudaryta iš buvusių politikų ir susivienijimo su Rumunija šalininkų, kaltina Modovos valdžią dėl tautos nuskurdinimo ir lėto tempo kelyje į ES.

Mitingui prasidėjus, policija su guminėmis lazdomis ir skydais užtvėrė gatves, vedančias prie vyriausybės ir parlamento pastatų, tačiau protestuotojai jau buvo juos apsupę. Vienas opozicijos lyderių Vasile Nastase vadino Moldovos vyriausybę neteisėta.

Vėliau dar didesnė minia susirinko prie V. Plahotniuco namo ir reikalavo „padaryti galą mafijai“, atimti valdžią iš oligarchų ir perduoti ją žmonėms. Protestuotojai svaidė akmenis, pagalius, kiaušinius ir butelius į policininkus, saugančius GBS verslo centrą, priklausantį V. Plahotniucui. Susirėmimai vyko ir mažesnėms protestuotojų grupelėms mėginant pralaužti policijos kordoną ir patekti į parlamentą.

Moldovos policijos vadas Aleksandras Pinzaras pranešė, kad pareigūnus daugiausia sužeidė akmenys, bet jų būklė stabili, vienas įtariamasis sulaikytas 72 valandoms, policija pradėjo įvykių tyrimą.

Kai kurie opozicijos lyderiai ragino tęsti demonstracijas ir pirmadienį, neįleisti pareigūnų į jų darbo vietas. Savo atskirą mitingą surengti planavo ir premjero šalininkai.

Nesiliaujantys protestai ir prieš vyriausybę, ir už ją atspindi Moldovą apėmusią politinę sumaištį. Politinis nestabilumas trukdo šaliai susitelkti ir toliau žengti narystės ES link. Jis yra parankus Maskvai, kuri nori sutrukdyti Moldovai integruotis į Europą ir išlaikyti joje savo įtaką.

Tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusi Moldova tapo nepriklausoma valstybe 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Ji ir toliau išlieka žemės ūkio šalimi, du trečdaliai jos gyventojų yra rumunų kilmės. Abi šalis sieja bendras istorinis ir kultūrinis paveldas, panašios kalbos.

Politinį stabilumą Moldovoje bet kada gali sutrikdyti Padniestrė, nepripažinta prorusiška respublika į rytus nuo Dniestro. Šis regionas iki 1940 metų buvo autonominė Ukrainos dalis, bet sovietai prijungė jį prie Besarabijos, kurią paskui pavertė Moldovos sovietine socialistine respublika.

Padniestrėje gyvena daugiausia rusiškai ir ukrainietiškai kalbantys žmonės, kuriems nepatinka vakarietiškas Moldovos kursas, panašiai kaip Ukrainos Donecko gyventojams, kurie orientuojasi ne į Vakarus, o į Rusiją ir sovietinę praeitį. Dar įtariau Padniestrės gyventojai žiūri į Kišiniovo ryšius su Rumunija, o Maskvą laiko savo sąjungininke ir užtarėja. Padniestrėje Rusija turi savo karių, kuriuos vadina taikdariais.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"