TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politinis prezidento testamentas

2011 04 21 0:00
J.Kaczynskis ketina tęsti savo brolio darbus.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Idealai, kuriems jis tarnavo visą gyvenimą, tebėra gyvi, nes jie nemirtingi", - teigia pernai prie Smolensko žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis. Jis paskelbė savo brolio politinį testamentą, kuris turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

2010 metų balandžio 10 dieną Šviesiausioji Respublika neteko savo prezidento. Lenkai neteko žmogaus, kuris giliai jais tikėjo ir kurį ateities kartos vadins valstybės vyru ir lenkų valstybės gynėju. Aš tuomet praradau mylimą brolį ir brolienę, artimiausius savo giminaičius.

Šiandien mąstydamas apie tai, kaip Šviesiausiasis Prezidentas, kaip Leszekas būtų norėjęs, kad jį apibūdinčiau, manau, jog jis jaustųsi patenkintas, jei rašyčiau apie jį kaip apie Lenką, patriotą, pilietį, politiką, žmogų, visiškai pasiaukojusį savo Tėvynei ir savo Tautai. Manau, jis jaustųsi patenkintas, jei dukra Marta daugiau apie jį kalbėtų ir rašytų kaip apie tėvą. Aš taip pat noriu apie jį kalbėti. Noriu parašyti savo brolio politinį testamentą, kurį jis paliko man ir mums visiems, t. y. savo tautiečiams, žmonėms, kurie jį suprato, kurie, nors jo jau nebėra gyvo, gina jo idealus, kuriuos jis puoselėjo siekdamas, kad jais būtų grindžiama Lenkijos dabartis ir Lenkijos ateitis.

Saugi valstybė

Šviesaus atminimo prezidentas Lechas Kaczynskis nebuvo vieno matmens, vienos problemos, vieno klausimo ar vienos temos politikas. Lenkišką politiką jis suprato kaip integralią visumą. Jis tikėjo, kad taip galvoja ir dauguma lenkų, norinčių, kad Lenkija būtų saugi valstybė, besirūpinanti savo piliečiais. Lechas Kaczynskis manė, kad valstybė turi būti saugi tiek savo viduje, tiek tarptautinėje erdvėje. Saugios valstybės idėją turi ginti žmonės, dėvintys uniformas, - sienas sauganti kariuomenė, kuriai kartais tenka užtikrinti ir šalies integralumą, taip pat policija, kuri turi rūpintis savo mokesčius mokančių piliečių kasdieniu saugumu. Kariuomenės, policijos, pasienio tarnybų susilpnėjimas gali vesti tik prie laipsniško valstybės susilpnėjimo, visuomenės gyvenimo anarchizavimo, nes piliečiai vis labiau ims rūpintis tik savimi. Manau, kad jei Lenkija nori būti nepriklausoma valstybė, ji turi būti stipri valstybė. Stipri - valstybinės valdžios požiūriu. Brolis manė, kad istorija lėmė Lenkijai išsaugoti save kaip unitarinę valstybę, ir labiau orientavosi į Prancūziją nei į 17 autonomiškų provincijų turinčią Ispaniją. Lecho Kaczynskio supratimu, Lenkija turi būti valstybė, kurią gerbia jos pačios piliečiai, kuri pelnė didelį autoritetą, taip pat didelę artimų ir tolimesnių kaimynų bei tarptautinių organizacijų pagarbą.

Stipri Lenkija tarptautinėje arenoje

Šiam tikslui prezidentas skyrė savo labai aktyvią užsienio politiką. Ji buvo nepaprastai reikšminga tuo metu, kai 2005-2007 metais prezidentas žinojo, kad turi stiprų politinį užnugarį ir bendrai su juo dirbančią vyriausybę. Beveik penkeri Brolio prezidentavimo metai buvo skirti šiai vizijai įgyvendinti ir tarptautinėje arenoje, nes jis norėjo, kad Respublika natūraliai taptų Vidurio ir Rytų Europos lydere, taip pat lydere tarp valstybių, kurios susikūrė žlugus Sovietų Sąjungai. Tai ne Jogailaičių dinastijos sapno atgaivinimas, o paprastas pragmatizmas - arba mūsų valstybė sukurs su mumis bendradarbiaujančių šalių bloką, arba pajusime, kad mus bando įtraukti į Rusijos politinės ir ekonominės įtakos sferą. Kito kelio nėra: arba - arba. Todėl Brolis stengėsi glaudžiau bendradarbiauti su tomis šalimis, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 ir 2007 metais, t. y. su Senojo žemyno mūsų regiono valstybėmis. Iš čia jo dėmesys turinčioms europietiškų aspiracijų Ukrainai ir Gruzijai, pastaroji turi dar ir euroatlantinių, nes joms reikėjo stipraus politinio Lenkijos palaikymo.

"Solidarumas"

Šviesaus atminimo Lechas Kaczynskis atėjo iš "Solidarumo". Jis veikė šioje profsąjungoje, dirbo jos struktūrose, buvo jos deleguotas į aukščiausiąją šalies valdžią. Jo politika turėjo skatinti visuomenės solidarumo viziją, biblinę viziją, kuri aktuali ir XXI amžiaus visuomenės gyvenime - "neškite vieni kitų naštą". Mano Broliui buvo aišku ir mums tai turi tapti kelrodžiu, kad privalome veikti "čia ir dabar", nes valstybė negali būti, kaip norėtų liberalai, "naktiniu sargu" ir rūpintis tik tuo, kad nebūtų grobstomas jos turtas. Valstybė privalo aktyviai remti ekonomiškai silpniausius savo piliečius, remti varginguosius, dažnai tokiais tapusius ne dėl savo kaltės, remti vyresnius ir ligotus žmones, taip pat daugiavaikes šeimas. Tokia turi būti visuomeninė, socialinė ir kartu fundamentali politikos dimensija naujajame tūkstantmetyje. O visuomenės solidarumas iš esmės yra kitas dalykas, tai tautos solidarumo ekonominis darinys. Mano Brolio supratimu, tauta nėra atskirų grupių federacija, spaudimo grupių, korporacijų grupių junginys, o darinys, kuriame stipresnis padeda silpnesniajam. Toks suvokimas giliai įsišaknijęs šiuolaikiniame Katalikų bažnyčios mokyme, o prezidentui Lechui Kaczynskiui tai buvo Lenkijai priimtino moralinio darnumo elementas.

Mano brolis, kaip prezidentas ir kaip visuomenės veikėjas, daugybę kartų pabrėžė, kad negalima galvoti apie Lenkiją negalvojant apie jos kaimą, apie lenkų ūkininkus, apie žmones, kurie nors ir nėra ūkininkai, gyvena kaime. Profesorius Lechas Kaczynskis, mano Brolis, manė, kad negalima vienai labiausiai agrarinių Europos Sąjungos valstybių, kokia yra Lenkija, amputuoti vieną jos sudėtinę dalį - kaimą. Štai dėl ko jis visą laiką priešinosi diskriminacinei ES politikai, kuri lenkų ūkininkams nustatė daug mažesnes išmokas nei italų ir vokiečių ūkininkams. Tie milijardai zlotų, kuriuos Lenkija prarado per 7 metus Bendrijos biudžete vis dar aktualus postulatas, nors dabartinė vyriausybė tai jau pamiršo.

Atmintis, tiesa, pasididžiavimas

Prezidentui Lechui Kaczynskiui absoliučiai esminis dalykas, taip pat ir kelrodis, kuriuo sekti jis nurodė ir mums, buvo istorinė politika. Iš tiesų po tuo slypi nepamirštama lenkų tautos kova už laisvę per pastaruosius 70 metų, taip pat mokymas, kaip nepamiršti tos kovos didžiavyrių. Šią pagarbos išlaikymo nepriklausomybės kovotojams misiją mano Brolis pradėjo dar būdamas sostinės meras, kai ėmėsi kurti Varšuvos sukilimo muziejų. Jis tęsė šį darbą ir tapęs valstybės vadovu. Jis siekė sukurti ir naujausios Lenkijos istorijos muziejų taip nuosekliai tęsdamas pagarbos politiką, kurios tikslas - priminti tiek pokario, tiek "Solidarumo" laikų laisvės gynėjus, kuklius žmonės, ir šiandien gaunančius mažesnes pensijas nei komunistai.

Lenkiškumas kaip dovana

Mano Brolis manė, kad tautoje turi būti kartų estafetė, kad šiandieninė karta turi rodyti kryptį ateities kartoms ir kad bendrai turime kurti didį savo tautos lobyną. Kurti išdidžią, pakilią, kartais tragišką, tačiau mūsų, nepakartojamą Lenkiją. Nes Lechui Kaczynskiui, kaip žmogui, piliečiui, Lenkui, lenkiškumas buvo vertybė. Pridėtinė vertė. Abu nuo seno žinojome, kad mūsų Tėvynėje galioja nuostata, kad "jei jau gimėme lenkais, tai ir mirsime lenkais". Tačiau šie žodžiai reiškia ir tai, kad lenkiškumas - dovana, kurią priimame, kad praturtintume savo gyvenimą.

Mano Brolis manė, kad verta būti Lenku ir kad nuodėmė lenkais gimusiems žmonėms atsižadėti lenkiškumo. Visada manėme, kad išdidumą, kurį jaučiame priklausydami savo tautai, turi jausti kiekvienas lenkas, nesvarbu, kur jis gyventų. Kai mūsų didysis tautietis Šventasis Tėvas Jonas Paulius II pirmą kartą atvažiavo į Jungtines Valstijas, Amerikos lenkai jį pasitiko su plakatais, ant kurių buvo užrašyta "I am proud to be Polish" ("Didžiuojuosi, kad esu lenkas"). Mūsų tautiečiai už vandenyno gerai suvokia šio posakio svarbą. Šviesaus atminimo prezidentas Lechas Kaczynskis buvo įsitikinęs, jog galime pagrįstai didžiuotis, kad priklausome Tautai, turinčiai 1000 metų istoriją, ir Tautai, kuri turi ateitį Europoje bei pasaulyje.

Mano Brolis, gerbdamas garbingą Lenkijos praeitį, visą laiką galvojo, kaip užtikrinti Lenkijai ir Lenkams gerą ateitį. Jis norėjo, kad šiandien, rytoj ir poryt, visada Lenkija būtų gera motina visiems savo vaikams - tiems, kurie gyvena tėvynėje, ir tiems, kurie ją paliko, gal laikinai, o gal visiems laikams įsikurdami užsienyje. Tiems, kurie turtingi, ir tiems, kurie vargšai. Tiems, kurie stiprūs, ir tiems, kurie silpni. Tiems, kurie sveiki, ir tiems, kurie kovoja su ligomis. Jauniems ir seniems.

Būtent tokią Lenkiją matė mano Brolis, todėl ir ketinu tęsti jo darbus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"