TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Politinius procesus Ukrainoje, Moldovoje ir Kaukazo valstybėse Kremlius vertina kaip Rusijos ir NATO "pasienio teritorijų" dalybas"

2007 02 17 0:00

Neseniai vykusi Miuncheno konferencija beveik viso pasaulio spaudoje, televizijoje ir analitikų pranešimuose buvo vertinama kaip naujos Rusijos ir JAV politinės-karinės konfrontacijos stadija.

Iš tiesų tuo pat metu (nors ir būdami skirtinguose renginiuose) tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek naujasis JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pažėrė itin daug nedraugiškų žodžių vieni kitiems. Putino kalbos tik patvirtino seną, dar XIX amžiuje caro Aleksandro II išsakytą sentenciją: "Rusija neturi kitų sąjungininkų, išskyrus savo armiją ir karinį laivyną." Taigi nieko nauja. O štai JAV gynybos sekretoriaus pareiškimas, kad Amerika turi būti pasirengusi potencialiems konfliktams su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir net Rusija, nuskambėjo itin agresyviai. Žinoma, Rusija įsižeidė dėl to, jog buvo įtraukta į "pasaulio išsišokėlių" sąrašą. Bet gal tai padaryta ne veltui? Tegul atleidžia man garbieji analitikai, kalbantys, kad minėti pareiškimai tėra "didžiapolitinė polemika", tačiau šioje polemikoje daugelis neįžvelgė kai kurių visai žemiškų šiandien egzistuojančių nesutarimo objektų. Pavyzdžiui, Kaukazo valstybių ateitis. Nepelnytai mažai dėmesio sulaukė NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Scheferio žodžiai, jog tokios šalys kaip Kroatija, Ukraina ir Gruzija 2009-aisiais gali pradėti derybas dėl narystės Aljanse. Juk tai kaip tik yra ne polemika, o visiškai realūs ir Rusijai bei JAV aktualūs klausimai. Būtent todėl į šį pareiškimą aktyviai reagavo Rusijos spauda.

Kremlius, kitaip nei Vakarai, politinius procesus Ukrainoje, Moldovoje ir Kaukazo valstybėse vertina ne kaip šių šalių apsisprendimą ir savo politikos kurso pasirinkimą, o kaip Rusijos ir NATO "pasienio teritorijų" dalybas. Europoje ir JAV seniai pripažįstama, kad, tarkim, Baltarusija, Armėnija, Kirgizija, o dabar galbūt ir Turkmėnistanas, yra valstybės, tradiciškai artimesnės Rusijai. Tai jų pasirinkimas. Ir niekas nebando keisti šių šalių politikos kurso politinėmis spaudimo priemonėmis ar grasinimais padidinti dujų kainas. Tačiau Rusija negali taikytis su tuo, kad jos "tradicinėje įtakos sferoje" esančios Ukraina ar Gruzija nori rinktis provakarietišką kursą.

Maskva jau nebeslepia, jog jos "taikdariškos" iniciatyvos Abchazijoje, Pietų Osetijoje ir net Kalnų Karabache yra bene didžiausia kliūtis mėginant sureguliuoti čia konfliktus. Kremliaus diriguojama žiniasklaida atvirai deklaruoja, kad Gruzija negalės įstoti į NATO, kol bus neišspręsti jos teritoriniai ginčai, o Maskva paprasčiausiai neleis to padaryti. Tiesa, prieš keletą metų Rusija panašiai kalbėjo ir apie Latvijos narystę Europos Sąjungoje. Neratifikuota Rusijos ir Latvijos valstybės sienos sutartis, pasak Maskvos, turėjo būti lemiamas faktorius, neleidžiantis Latvijai stoti į ES. Tačiau tai nepadėjo. Latvija - jau ES narė. Juk narystė viename ar kitame aljanse yra kiekvienos valstybės pasirinkimas, ir tam kliudantys formalumai negali nulemti visos tautos valios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"