TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politologas: JAV duotos saugumo garantijos - didžiausios per Lietuvos narystę NATO

2014 06 03 18:47
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama suteikė didžiausias saugumo garantijas Rytų Europos šalims nuo pat Lietuvos narystės NATO pradžios, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Kasčiūnas.

„Tokio dalyko, tiesą sakant, per dešimtį metų mes dar neturėjome: tas 1 mlrd. dolerių, skirtų rotacinėms pajėgoms, jis ir bus skirtas 5-ajam straipsniui praktiškai įgyvendinti“, - BNS sakė L.Kasčiūnas, vertindamas JAV prezidento antradienį pasiūlytą milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai.

Pasak L.Kasčiūno, Baltųjų rūmų dėmesys situacijai Rytų Europoje rodo aiškų užsienio politikos poslinkį nuo Azijos į platesnį regioną, su akcentu į Europą. Anot jo, B.Obamos tvirti pareiškimai apie didesnį dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą rodo grįžimą prie NATO šaknų.

„Daugiau nei dešimtmetį vyksta diskusijos, koks turėtų būti NATO raidos modelis. Vieni sako, kad jis turėtų veikti ir už euroatlantinės sistemos, kiti sako, kad Aljansas turi virsti politiniu forumu. O mes stojome į senąjį gerą Šaltojo karo NATO. Tai, kas vyksta Ukrainos krizės akivaizdoje, yra grįžimas prie NATO šaknų, prie NATO 5-ojo straipsnio“, - BNS sakė L.Kasčiūnas.

Jis taip pat neatmetė, kad JAV pozicijų stiprinimas Europoje gali būti signalas Rusijai dėl jos ir NATO santykių pagrindų akto, pasirašyto 1997-aisiais. Į jį nurodydama Rusija nuolat tvirtina, jog į Rytus nuo Berlyno negali būti dislokuota jokių NATO nuolatinių pajėgų. Pasak L.Kasčiūno, JAV leidžia suprasti, kad po Ukrainos dalies aneksijos, Rusija turėtų prarasti galimybes spekuliuoti šia sutartimi.

Nepaisant to, L.Kasčiūnas sako, kad greitų sprendimų dėl nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Aljanso šalys narės nedarys - mat Vokietija ir Prancūzija laikosi pozicijos, jog tokiais sprendimais nereikėtų erzinti Rusijos. Bet diskusijos apie tai, anot politologo, „jau būtų geras signalas Rusijai“.

L.Kasčiūno teigimu, neblogas indikatorius, kiek toli pasirengusi žengti JAV, bus rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas. Jame bus aptariamos Gruzijos narystės NATO galimybės. Anot jo, bus įdomu stebėti, ar JAV stengsis paveikti Vokietiją ir Prancūziją, kurios, priešingai nei Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, pasisako prieš Gruzijos narystę Aljanse.

„Neatrodytų, kad jos turėtų nusileisti. Turėtų įvykti kažkoks sukrėtimas Rusijos veiksmuose, kad pozicija pasikeistų. Nes tose šalyse vis atsiranda veikėjų, kurie mano, kad mes patys išprovokavome rusus per savo aktyvumą“, - kalbėjo L.Kasčiūnas.

Antradienį prasidėjusio vizito Europoje metu Varšuvoje B.Obama pasiūlė milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai, pagal kurį būtų finansuojamos papildomos JAV sausumos pajėgų, oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno narių rotacinės misijos „naujose sąjungininkėse“ Rytų Europoje, kilus Rytų ir Vakarų konfrontacijai dėl Ukrainos.

JAV vadovas taip pat pareiškė, kad jo šalies įsipareigojimas dėl sąjungininkių centrinėje ir Rytų Europoje saugumo „yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas ir neliečiamas“.

B.Obama savo ruožtu priminė NATO narėms apie pareigą pačioms stiprinti savo gynybą mainais į JAV apsaugą esant nestabiliai padėčiai Europoje.

Jis viešai paragino Rusiją spausti separatistus, kad jie liautųsi atakavę vyriausybines pajėgas Rytų Ukrainoje, ir užkirsti kelią kovotojų bei ginklų srautui į šį regioną. Jis taip pat ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti su naujuoju Ukrainos lyderiu Petro Porošenka.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Prancūzijoje, dalyvaudamas sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių minėjime, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Anksčiau pranešta ir apie būsimus Rusijos vadovo susitikimus su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir britų premjeru Davidu Cameronu. Susitikimas su JAV prezidentu B.Obama darbotvarkėje nenumatytas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"