TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Politologas: rinkimai Latvijos politikoje permainų neatneš

2014 10 06 11:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Parlamento rinkimų rezultatai didelių politinių permainų Latvijai neatneš, nes valdžioje išliks dabartinė valdančioji koalicija, sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas.

Anot jo, Vyriausybę formuoti turėtų iki šiol joje veikusios jėgos: antroje vietoje pagal rinkėjų balsus rinkimuose likusi „Vienybė“ su centro dešiniąja Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) ir konservatyviuoju nacionalistiniu Nacionaliniu aljansu. Ši koalicija, eksperto nuomone, gali pakviesti į Vyriausybę ir 5 proc. slenkstį peržengusią kairiąją partiją „Iš širdies – Latvijai“.

M.Jurkyno vertinimu, nors prorusiškas „Santarvės centras“ ir liko pirmoje vietoje, tačiau to negalima vadinti šios partijos pergale. „Jis gavo daugiausia balsų lyginant su kitais, bet tikrai nelaimėjo. Nes lyginant su prieš keletą metų vykusiais rinkimais, „Santarvės centras“, kuris dažniausiai atstovauja rusakalbiams ir skelbiasi esanti socialdemokratine, centro kairiąja jėga, gavo net penkiais procentais mažiau balsų. Prieš keletą metų, kai jie turėjo 28 proc. balsų, jų vistiek į Vyriausybę niekas nepakvietė. Latvijoje pagrindinė politinio konflikto skirtis yra tarp prorusiškų ir patriotinių arba provakarietiškų jėgų - jos sudaro koaliciją neleisdamos prorusiškos orientacijos partijai būti Vyriausybės dalimi“, - sakė M.Jurkynas.

Pasak jo, Rusija gali mėginti išnaudoti Latvijos kritikai „Santarvės centro“ nustūmimą į opoziciją ir tai, kad 280 tūkst. pilietybės neturinčių ruskalbių nedalyvavo rinkimuose. „Tačiau dabartinėje Rusijos politinėje situacijoje, kur politinis režimas gangsteriškai ir brutualiai ne tik vykdo karą Ukrainoje, bet ir sovietiniais metodais plauna savo piliečių smegenis, gali šnekėti ką nori. Tie šnekėjimai, kur balta verčiama juoda ir tiesa verčiama melu ar atvirkščiai, įrodo, kad nereikia į tai žiūrėti pernelyg rimtai. Nes Rusijos politinės isterijos fone paminėjimai, kad Latvijoje tarsi pažeidinėjamos rusakalbių teisės, atrodytų pakankamai juokingai tiems, kurie žino, kokia iš tiesų yra situacija Latvijoje“, - sakė politologas.

M.Jurkyno teigimu, viešųjų nuomonių tyrimai jau nuo 2005-ųjų rodo, kad visos Baltijos valstybės, taip pat JAV, Gruzija ir Ukraina laikomos vienomis nedraugiškiausių Rusijai valstybių. „Todėl Latvija, Lietuva, Estija ar Ukraina tikrai netaps „draugiškomis“, nes Kremlius ir toliau pumpuos savo piliečiams isterišką informaciją, kad pas mus veikia vos ne fašistiniai režimai“, - sakė politologas.

Spalio 4 dieną vykusiuose Latvijos Seimo rinkimuose dalyvavo 912 349 rinkėjai - 58,78 proc. tokią teisę turėjusių žmonių.

Trys koalicijos partijos - „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) ir konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas atitinkamai užsitikrino beveik 22 proc., 20 proc. ir 16,5 proc. rinkėjų paramą bei gaus 61 iš 100 vietų parlamente. Tuo metu per 23 proc. rinkėjų balsų surinkęs „Santarvės centras“ turės 24 įstatymų leidėjus, Latvijos regionų susivienijimas - 8, „Iš širdies - Latvijai“ - 7.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"