TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Portugaliją gelbės 78 mlrd. eurų

2011 05 05 0:00
Politinio nestabilumo laikotarpiu Portugalijai laikinai vadovaujančiam J.Socratesui pavyko susiderėti su tarptautinių organizacijų atstovais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Portugalija susitarė su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl gelbėjimo paskolos. Per trejus metus Pietų Europos valstybė turėtų gauti 78 mlrd. eurų.

Tačiau lieka neaišku, kokių bus reikalaujama reformų, ir ar susitarimui pritars krašto opozicijos partijos, kurios pramynė kelią į pirmalaikius parlamento rinkimus, atmesdamos tolesnį išlaidų karpymą kovojant su kalnu skolų. Kalbėdamas per televiziją premjero pareigas laikinai einantis Jose Socratesas džiaugėsi, kad trejų metų paskola yra "naudingas susitarimas, apsaugosiantis Portugaliją". Iš ES ir TVF Portugalija ketina prašyti 78 mlrd. eurų. Derybos su Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko ir TVF atstovais truko tris savaites. Sutarta, kad Portugalijai bus duota daugiau laiko deficitiniam biudžetui subalansuoti. Šiais metais deficitas turės sumažėti iki 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2012 metais - iki 4,5 proc., o 2013 metais - iki 3 procentų. Anksčiau Portugalija buvo įsipareigojusi deficitą mažinti sparčiau: šiemet iki 4,6 proc., kitąmet - iki 3 proc., o 2013-aisiais - iki 2 proc. BVP.

Susitarimui iki liepos 15 dienos, kai valstybė turės sumokėti beveik 5 mlrd. eurų skolos, dar turi pritarti Portugalijos opozicija, o gegužės viduryje Briuselyje susirinkę - ir ES finansų ministrai. J.Socratesas iš vyriausybės vadovo pareigų atsistatydino prieš daugiau kaip mėnesį, kai parlamentas nepritarė ministrų kabineto siūlomoms reformoms. Visuotiniai rinkimai šalyje įvyks birželio 5 dieną. Portugalija tapo trečiąja euro zonos šalimi po Airijos ir Graikijos, kuriai prireikė užsienio finansinės pagalbos. Pernai Graikijai teko priimti 110 mlrd. eurų pagalbą, o vėlyvą rudenį Airijai - 85 mlrd. eurų. Tačiau per televiziją pasakyta trumpa J.Socrateso kalba sufleruoja, kad Portugalijai paskolos sąlygos bus lengvesnės.

Šiais metais Portugalijos ekonomika susitrauks dar porą procentų. Europos pareigūnai pageidavo, kad į paskolos susitarimą būtų įtrauktos ir griežtesnės taupymo priemonės, pavyzdžiui, didesni mokesčiai. Tai reikštų, kad ūkis neaugs ir kitais metais. Manoma, kad bus didinami automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai, mažinamos švietimo, sveikatos ir aprūpinimo būstu programų išlaidos. Tačiau J.Socratesas pažadėjo, kad darbo vietos valstybės tarnyboje, pensijos ir socialinės išmokos nebus mažinamos.

12 mlrd. eurų bus skirti Portugalijos bankų rekapitalizacijai, o privatizuodama valstybinį turtą Portugalija per dvejus metus privalės surinkti 5,3 mlrd. eurų. Kol kas lieka neaiškios paskolos palūkanos - jų dydį nustatys euro zonos finansų ministrai. Portugalija tikisi išvengti ilgalaikio nuosmukio, iš kurio vis dar neišbrenda Graikija, šios valstybės perspektyvos savarankiškai grąžinti skolas išlieka miglotos. Šią savaitę Atėnai vėl paprašė atidėti paskolos grąžinimą ir sumažinti palūkanų normą, nors vos prieš porą mėnesių tokia privilegija šiai Pietų Europos valstybei jau buvo suteikta. Nors Portugalija tikisi, kad paskolų iš ES ir TVF užteks krizei įveikti, investuotojams atrodo, kad Graikijai nepavyko išsikapstyti ir valstybei teks nurašyti didžiulę dalį vyriausybės skolų. Baiminamasi ir to, kad paskolų šleifas pasieks ir ketvirtąją euro zonos šalį Ispaniją. To ES sau negalėtų leisti.

Pagalių į ratus kaišioja ir Suomija. Neseniai vykusiuose parlamento rinkimuose antieuropietišika "Tikrųjų suomių" partija gavo 19 proc. balsų, o jos lyderis Timo Soini jau pareiškė nepritariantis tokiems pagalbos paketams. Skeptiškai į užsienio pagalbą euro zonos valstybėms žiūri ir suomių socialdemokratai, surinkę 19,1 proc. balsų. Suomija yra vienintelė šalis euro zonoje, kuriai reikia parlamento pritarimo vyriausybei suteikiant mandatą Europos Taryboje balsuoti už pagalbos paketą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"