TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Portugalija rengiasi gyventi be užsienio pagalbos

2013 12 09 6:00
Iki šiol Portugalija buvo santūriai giriama, kad iš esmės įgyvendino jai keliamus reikalavimus. Tokio paties pagyrimo iš rinkėjų vyriausybė nesulauks. Reuters/Scanpix nuotrauka

Portugalija nori atrodyti kaip Airija, bet negali paslėpti, kad yra panašesnė į Graikiją. Praėjusią savaitę į Lisaboną atvyko inspektoriai, jie patikrins šalies fiskalinę sveikatą. Svarbiausias klausimas - ar Portugalija, kitaip nei Graikija, išsivers be antrojo pagalbos paketo.

2011 metais Portugalijai buvo suteikta 78 mlrd. eurų finansinė pagalba. Kaip ir Airija bei Graikija, kurias teko gelbėti metais anksčiau, Portugalija įsipareigojo iš esmės sumažinti viešąsias išlaidas ir imtis ekonomikos reformų. Po pusės metų pagalbos pinigai, kuriuos gavo Portugalija, baigsis. Kol kas neaišku, ar nuo birželio šalis sugebės gyventi savo jėgomis. Vyriausybė tikina, kad gali eiti tuo pačiu keliu kaip ir Airija, kuri jau šį mėnesį nebepriklausys nuo finansinės paramos iš užsienio. Tačiau būgštavimai, kad Portugalijai teks ir vėl prašyti pagalbos, kaip tai nutiko Graikijai, nėra išsklaidyti.

Neišbrenda iš nuosmukio

Kad investuotojai nusiramintų, šalies finansų būklę nusakantys skaičiai turi būti geri. Portugalija šiuos skaičius pagerino, bet ne tiek, kad jie būtų itin viliojantys. Palūkanos, kurias Portugalija turi mokėti dešimties metų obligacijų, laikomų investuotojų pasitikėjimo šalimi veidrodžiu, savininkams, svyruoja prie 6 proc. ribos. Tai ilguoju laikotarpiu Portugalijai per brangu, nors daug geriau nei 17 proc., kaip buvo tuo metu, kai Lisabona paprašė pagalbos. Vokietija, pavyzdžiui, moka mažiau nei 2 procentus. Trys pagrindinės reitingų agentūros Portugalijos patikimumą vis dar vertina kaip "šlamšto" lygio.

Tikslas šiais ir kitais metais sumažinti biudžeto deficitą buvo pakoreguotas šaliai trečius metus įžengus į recesiją ir sustiprėjus baimei, kad Portugalija, kaip ir Graikija, negrįžta į atsigavimo kelią. Pernai deficitas nukrito iki 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuo 10,1 proc. 2010-aisiais, bet trokštamas 3 proc. deficito tikslas nukeltas į 2015 metus.

Nedarbas Portugalijoje siekia 15,7 proc., o kitais metais, Europos Komisijos (EK) prognoze, padidės iki 17,7 procento. Valstybės įskola šiemet sieks beveik 128 proc. BVP ir bus trečia pagal didumą Europos Sąjungoje.

Šviesioji medalio pusė ta, kad EK numato, jog kitais metais Portugalijos ekonomika pradės augti, tiesa, labai menkai - vos 0,8 procento. Per pastaruosius 12 mėnesių iki rugsėjo Portugalijos eksportas padidėjo beveik 10 procentų.

Sutarimo nėra

Visos trys pagrindinės politinės Portugalijos partijos pritarė pagalbos sutarčiai, ir šis sutarimas buvo geras ženklas skolintojams. Tačiau griežto taupymo politikos sunkumų akivaizdoje vienybė subyrėjo. Centro dešiniosios koalicijos vyriausybė ir pagrindinė opozicinė kairioji Socialistų partija dabar vaidijasi. Ministras pirmininkas Pedro Passos Coelho sako, kad laikydamasi sutarties sąlygų jo vyriausybė kuria lankstesnę ir stipresnę ekonomiką. Socialistų lyderis Antonio Jose Seguro teigimu, griežto taupymo priemonės pakerta ekonomiką ir socialinę sistemą.

Vyriausybė turi parlamente daugumą, todėl gali taikyti sutartas priemones, tačiau savo politinį kapitalą jau išeikvojo ir šį rudenį turėjo atremti dar vieną streikų ir protestų siūbtelėjimą. Ne taip kaip Atėnuose, protestai Portugalijoje buvo taikūs, tokie kaip Dubline.

Trukdo teisėjai

Didžiausias baubas Portugalijos vyriausybei - Konstitucinis Teismas. Jo 13 teisėjų jau keturis kartus per dvejus metus atmetė planuotus karpymus ir taip paliko vyriausybę su biudžeto skylėmis, kurios siekia apie 1,7 mlrd. eurų. Iki metų pabaigos teisėjai turi nuspręsti, ar teisėtai vyriausybė apkarpė valstybės tarnautojų ir našlių pensijas. Tai gali atverti dar vieną 800 mln. eurų skylę 2014 metų biudžete.

Jei Portugalijai, kaip ir Graikijai, reikėtų antrojo pagalbos paketo, tai reikštų, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų bus paimta iš kitų Europos šalių. Taip pat tektų pasakyti privataus sektoriaus skolintojams, kad jie neatgaus visų savo pinigų. Europos vyriausybėms šis scenarijus ne prie širdies, bet jo galima išvengti. Analitikai apskaičiavo, kad 2014 metais Portugalijai reikės apie 26 mlrd. eurų ir maždaug 25 mlrd. eurų 2015-aisiais. Tai nemažai šaliai, kuri skolinasi labai brangiai, bet suvaldoma. Jei Portugalijos kreditoriai euro zonoje palengvintų sąlygas, pavyzdžiui, sumažintų palūkanas arba nukeltų grąžinimo terminus, Lisabona galėtų išlaviruoti kažkur tarp Dublino ir Atėnų.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"