TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Portugalijai ir Ispanijai gresia sankcijos

2016 07 20 6:00
Portugalija džiūgavo dėl futbolo, bet kasdienį gyvenimą temdo ekonominiai sunkumai. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Portugalija ir Ispanija gali būti pirmos Europos Sąjungos (ES) šalys, nubaustos už per didelį biudžeto deficitą. Abi išsikapstė iš ekonomikos nuosmukio – Ispanija sėkmingiau, Portugalija prasčiau. Jos mano nenusipelniusios drakoniškų finansinių baudų, kurios tik neigiamai atsilieps jų ekonomikai.

Po euro zonos skolų krizės, per kurią teko gelbėti keturias šalis – Graikiją, Airiją, Portugaliją ir Kiprą, ES sugriežtino finansų taisykles. Valstybių biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc., bet net 19 šalių nesilaiko šio reikalavimo. Už tai jos gali būti nubaustos baudomis iki 0,2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – didelės sumos. Ispanijai tai sudarytų 2,1 mlrd. eurų, Portugalijai – 360 mln. eurų. Be to, šios šalys gali netekti milijardų eurų sumažintos ES paramos.

Sprendimas nubausti šias dvi valstybes būtų precedento neturintis žingsnis. Ir to imamasi tokiu metu, kai ES prarado Didžiąją Britaniją ir praranda pasitikėjimą daug kur kitur. Po Ispanijos ir Portugalijos žvilgsnis krypsta į Prancūziją – ji žengia į tai, kad kitais metais neįvykdys deficito mažinimo plano.

Kita vertus, Europos Komisija seniai raginama prispausti išlaidautojas, bet iki šiol nedrįsdavo to daryti. Prancūzija perspėjo nepasiduoti „baudimo malonumui“.

Anemiška Portugalija

Džiūgavimo banga nusirito per Portugaliją, kai šalies futbolo komanda grįžo su pergale iš Europos futbolo čempionato. Tačiau žmonių šypsenos akimirksniu blėsta, susidūrus su ekonominiais sunkumais. Mat Portugalija vis dar išgyvena sisteminę bankų krizę, stokoja įtikinamo fiskalinio plano vidutiniam laikotarpiui, stringa privataus sektoriaus kreditavimas.

Manoma, kad po balsavimo Jungtinėje Karalystėje už „Brexit“ Portugalijos ekonomikos augimas sumažės nuo 0,7 proc. šiemet iki 0,3 proc. 2017 metais. Europos Komisijos duomenimis, pernai Portugalijos BVP augo 1,5 procento. Portugalijos bankų kapitalo poreikiai sudarys 7,5 mlrd. eurų, iš jų 5 mlrd. eurų reikės vien valstybės valdomam „Caixa Geral“, antram didžiausiam šalies bankui.

Ispanija sėkmingai išlaviravo ir išvengėi mirtino dūrio savo ekonomikai.

Ir kiti Portugalijos rodikliai neką geresni. Pavyzdžiui, kaip prognozuoja „Barclays“, Portugalijos biudžeto deficitas sumažės tik labai menkai – nuo 4,4 proc. BVP pernai iki 4,1 proc. šiemet. (2010 metais jis siekė 10 proc.) Valstybės skola padidės nuo 130 proc. pernai iki 132 proc. šiemet ir dar visą`dešimtmetį viršys 130 procentų. Iki metų pabaigos Portugalijai reikės 8,9 mlrd. eurų finansavimo, nuo 2017 iki 2020 metų šaliai kasmet teks skolintis vidutiniškai po 23,4 mlrd. eurų. Krizė Ispanijoje ir Italijoje taip pat neigiamai paveikė Portugaliją.

Antonio Costos socialistų mažumos vyriausybė valdo šalį nuo lapkričio, remiama dviejų kraštutinės kairės partijų, kurios reikalauja priešintis bet kokiam Briuselio spaudimui imtis papildomo išlaidų mažinimo. A. Costa vadina sankcijų taikymą neteisingu.

Portugalija išsikapstė iš pustrečių metų trukusios recesijos 2014-ųjų rugpjūtį, bet nuo to laiko jos ekonomika tebėra silpna. Nors kaimynės Ispanijos, kurios ekonomika šešis kartus didesnė, deficitas dar didesnis, Briuseliui Portugalija kelia daugiau galvos skausmo. „Vienintelė šalis, dėl kurios nerimauju, yra Portugalija, neskaitant „Brexit“, – sakė Klausas Reglingas, vadovaujantis Europos stabilizavimo mechanizmui (specialiai euro zonos šalims gelbėti sukurtam fondui). – Jos vyriausybė nevykdo reformų. Portugalija praranda konkurencingumą.“

Parlamentui sakydamas metinę kalbą A. Costa pareiškė, kad vyriausybė laikysis savo finansinių planų „be jokių papildomų priemonių, be jokio plano B“. Portugalijos lyderis mėgina įtikinti Europos vadovus vengti sankcijų ar bent jau sumažinti bausmę iki simbolinės. Jo šalininkai taip pat sako, kad sankcijos sunkiai braškančiai ekonomikai tik dar labiau pakenks ir net gali turėti politinių padarinių tokiu metu, kai parama Europai ir taip trapi. Visą kaltę dėl deficito A. Costa verčia ankstesnės centro dešiniųjų valdžios griežto taupymo politikai. Jis tikina, kad mokesčių mažinimas, minimalios algos kėlimas, pensijų atkūrimas iki ankstesnio lygio ir kitos priemonės, kurių ėmėsi jo vyriausybė, įsuks augimą ir leis šaliai pasiekti reikalaujamą deficito sumažėjimą.

Tai, ką sako A. Costa, neįtikina Briuselio. Realybė tokia, kad Portugalijos augimas lėtėja, eksportas mažėja, bankų sistema braška. Pasak ekspertų, Portugalijoje nėra jokių sąlygų išlaidoms didinti, kaip daro A. Costa. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble perspėjo, kad Portugalijai gali tekti dar kartą prašyti pagalbos skausmingomis sąlygomis.

Kairiųjų bloko, vienos iš radikalių partijų, nuo kurių priklauso A. Costos vyriausybė, lyderė Catarina Martins prilygino sankcijas „karo paskelbimui“ Portugalijai. Ji ragino rengti šalyje referendumą dėl narystės ES, jeigu jos bus pritaikytos, nors nelinkusi, kad balsavimas būtų kaip Didžiojoje Britanijoje už narystę arba prieš ją, o tik dėl „ES krypties“.

Šuoliui pasirengusi Ispanija

Ispanijos bankai atrodo kur kas sveikesni. Šalis atsigauna po krizės, kurią 2009 metais sukėlęs nekilnojamojo turto burbulas į šipulius sudaužė šalies ekonomiką. Šią savaitę neparduotų naujų namų dalis grįžo į prieškrizinį lygį.

Pernai Ispanijos ekonomika augo 3,2 proc., ir tai buvo didžiausias augimas iš visų pagrindinių euro zonos šalių, daugiau nei dvigubai spartesnis už Portugalijos. Šiemet Ispanijos ekonomikos augimas taip pat viršija lūkesčius ir gali būti didesnis nei 3,2 procento. Tai didina pasitikėjimą Ispanija tokiu metu, kai nežinomybė tvyro dėl Didžiosios Britanijos ir gąsdina Italijos bankų būklė.

„Taikyti bet kokias sankcijas Ispanijai yra beprasmiška, – sakė ekonomikos ministras Luisas de Guindosas. – Ispanija dėjo rimtas pastangas mažinti deficitą. Jos ekonomika auga sparčiausiai, ir tai šalis, įvykdžiusi daugiausia reformų.“

Ispanijos konservatorių premjeras Mariano Rajoy mėgina suklijuoti vyriausybę po antrų per pusmetį rinkimų. Jis pažadėjo Europos Komisijai imtis papildomų priemonių deficitui mažinti antroje šių metų pusėje, jeigu jo centro dešinės Liaudies partijai pavyks sudaryti daugumos palaikomą vyriausybę.

Neseniai Ispanijoje vykę rinkimai gana netikėtai lėmė aiškią M. Rajoy pergalę, o prieš visą elitą nusistačiusi kraštutinės kairės „Podemos“ partija pasirodė daug blogiau, nei tikėtasi. Tokius rezultatus iš dalies lėmė britų referendumo, įvykusio prieš tris dienas iki rinkimų Ispanijoje, rezultatas. Ispanijoje vyrauja proeuropietiškos nuotaikos, tad „Brexit“ paskatino rinkėjus nesirinkti radikalų – jie balsavo už stabilumą. Taip rinkėjai suteikė antrą šansą tradicinėms partijoms ir šimtus kartų dėl taupymo prakeiktam M. Rajoy. „Mes pašalinome politinę nežinomybę, kuri buvo pakibusi virš Ispanijos“, – sakė ministras L. de Guindosas.

Labai svarbu ir tai, kad Ispanijoje mažėja nedarbas, kuris per krizę pasiekė 26 proc. ir buvo tik mažesnis nei Graikijoje. Praėjusią savaitę darbo ministerija paskelbė, kad birželį bedarbių sumažėjo 124 349 (tai buvo antras didžiausias mėnesio rodiklis). Šiuo metu nedarbas Ispanijoje siekia 21 proc., ir jis vis dėlto yra vienas didžiausių Vakarų pasaulyje.

Linksmesnė naujiena ta, kad ypač atsigauna turizmo sektorius. Ispanijos viešbutininkai laukia geriausios rekordinės vasaros, poilsiautojams saugumo sumetimais vengiant Turkijos, Tuniso ir Egipto, vietoj jų renkantis Ispaniją.

Pasak ministro L. de Guindoso, Ispanija jau raško struktūrinių reformų, kurias vykdė pastaraisiais metais, vaisius, tarp jų ir 2012 metų bankų rekapitalizacijos. „2012 metais išvalėme savo bankus, tad dėl Ispanijos bankų nėra ko drebėti“, – patikino jis.

Nepaisant optimistiškos retorikos, ne tik didelis nedarbas, bet ir biudžeto deficitas, neatitinkantis Briuselio fiskalinių tikslų, rodo struktūrinį Ispanijos ekonomikos silpnumą. 2015 metais Ispanijos biudžeto deficitas buvo 5,1 proc. BVP – gerokai didesnis už Europos Komisijos nustatytą tikslą sumažinti jį iki 4,2 proc. ir smarkiai pranokstantis reikalaujamą 3 proc. limitą.

Laiką iššvaisčiusi Italija

Italija iššvaistė du dešimtmečius, ir jos ekonomika nepasieks iki 2008 metų krizės buvusio lygio anksčiau nei trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį. Tokį verdiktą šaliai paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Kitų euro zonos narių ekonomika po 2020 metų bus 20–25 proc. didesnė nei 2008 metais.

Italija tikina nesanti ligonė.

TVF sumažino Italijos ekonomikos, kuri yra trečia didžiausia iš euro zonos šalių, augimo perspektyvas – šiemet jis prognozuojamas mažesnis nei 1 proc., o kitais metais gal sieks 1 proc. vietoj tikėto 1,25 proc. augimo. (Po balsavimo Jungtinėje Karalystėje TVF sumažino augimo prognozę ir visai euro zonai – šiemet jos ekonomika augs 1,6 proc., kitąmet – 1,4 proc.; prieš referendumą abejus metus prognozuotas 1,7 proc. augimas.)

Nedarbas Italijoje siekia 11 proc., bankų sektorius išgyvena krizę, valstybės skola mažesnė tik už Graikijos. Italijos bankus žemyn traukia didžiulė blogų paskolų dalis (360 mlrd. eurų), jiems gali prireikti reikšmingų finansinių injekcijų. TVF manymu, tai didžiulis iššūkis Italijos valdžiai.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi sakė, kad Didžiosios Britanijos balsavimas išeiti iš ES padidins spaudimą visoms euro zonos šalims. Tiesa, jis pridūrė, kad Europos ekonomika sulėtės tik trumpam, o paskui kaip tik anglai bus tie, kurie pajus didžiausią žalą. Atmušdamas kaltinimus, kad Italijos ekonomikos bėdos šią vasarą kelia didžiausią grėsmę euro zonai, M. Renzi sakė: „Italija nėra Europos ligonė.“ Bėdų kaltininkų jis ieškojo kitur. Pasak M. Renzi, Italijos bankai nepagrįstai išskiriami – kiti Europos bankai turi daug didesnių problemų.

Būgštavimai dėl Italijos ekonomikos krinta ant M. Renzi galvos kaip niekada nepalankiu metu. Apklausos rodo kylantį „Penkių žvaigždžių“ protesto partijos populiarumą ir didėjančią tikimybę, kad jis pralaimės vėliau šiemet rengiamą referendumą dėl konstitucinės reformos.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"