TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Požeminiai Rusijos dundesiai

2010 03 13 0:00
Viešai D.Medvedevas ir V.Putinas vienminčiai. Ar taip yra iš tiesų, jau ima kilti abejonių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija tarsi toli, jei nesi verslininkas ar tolimųjų reisų vairuotojas. Tačiau joje vyksta svarbūs procesai, apie kuriuos mums reikia žinoti.

Pasikeitė Rusijos karinė doktrina. Dar neseniai jos karinės pajėgos oficialiai turėjo tik vieną tikslą - šalies sienų gynybą. Praėjusių metų pabaigoje prezidentas Dmitrijus Medvedevas patvirtino įstatymą, kurį prieš tai priėmė Dūma. Įstatymas duoda teisę ginkluotųjų pajėgų vadovybei siųsti kariuomenę į užsienį, jeigu bus bent viena iš keturių priežasčių: užpulta užsienyje esanti rusų kariuomenė, kita valstybė paprašys karinės pagalbos, reikės ginti rusų piliečius užsienyje arba kovoti su jūrų piratais. Tai šis tas nauja. Pavyzdžiui, lengvai gali kilti konfliktas tarp rusų dalinių ir gruzinų kariuomenės Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Tokia doktrina leidžia Rusijos kariuomenei užimti Ukrainą. Nesunku išprovokuoti 8 mln. nepatenkintų rusakalbių šalies rytuose bei pietuose maištą ir pasiųsti kariuomenę jų "ginti". Tą formulę galima panaudoti ir Baltijos šalyse. 28 proc. Estijos gyventojų rusakalbiai. Prisimenate ką jie išdarinėjo, kai Estija perkėlė sovietų kario paminklą iš miesto centro į karių kapines. Latvijoje rusakalbių apie 40 procentų. Neseniai jie pražygiavo Rygos gatvėmis su Rusijos vėliavomis ir šūkiu "Rusai nepasiduoda".

Tarsi to būtų maža. Rusija iki šiol dar neatsisakė sovietinės branduolinės ginkluotės doktrinos. O ji skelbia, kad moderniajame kare niekuo negali būti pakeistas branduolinio ginklo panaudojimas. Amerikiečių doktrina sako, kad branduolinį ginklą galima panaudoti tik esant užpultam. Nikolajus Patruševas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius, praėjusį rudenį pareiškė: "Jeigu masinio naikinimo ginklas yra, vadinasi, reikia būti pasiruošusiems jį panaudoti." Viešpatie, nejaugi vėl nusirisime į tai, kas buvo prieš 30 metų?

Toks brazdenimas ginklais iš dalies skirtas vidaus naudojimui. Bet karingi pareiškimai turi vieną bjaurią savybę - jie nedingsta, lieka skambėti ore ir traukia tuos, kurie tuoj pradeda reikalauti juos vykdyti arba keisti valdžią.

Nesuprantami V.Putino ir D.Medvedevo santykiai

Harvardo universiteto profesorius Richardas Pipesas sako, jog visiems aišku, kad Vladimiro Putino pasodintas į prezidento kėdę D.Medvedevas turi daryti tai, ką jam diktuoja už nugaros stovintis premjeras. Kurį laiką taip ir buvo, viešai jis niekada Putinui neprieštaravo. Premjeras, savo ruožtu, nerado reikalo ginčytis su prezidentu. Atrodė, kad Rusijoje atsiranda visiškai naujas reiškinys - šiai šaliai nebūdinga dvivaldystė, nes Rusijoje nuo amžių buvo vienintelis suprantamas dalykas - vienvaldystė.

Yra įrodymų, kad už to mielo fasado stumdosi dvi politinės viena kitą atmetančios jėgos. D.Medvedevas neslepia, kad jį erzina Rusijos prisirišimas prie sovietinių metodų ir įpročių. Jis norėtų šalies politiką ir ekonomiką modernizuoti. V.Putinas priešingai - nenustoja girti sovietinės praeities, pabrėžia, kad reikia eiti senu keliu ir nieko nekeisti.

Rudenį D.Medvedevas pribloškė rusus savo interneto portale prašydamas prisiminti ir pagerbti komunistinio teroro aukas. Cituoju: "Tautos tragedijų atmintis tiek pat šventa, kaip atmintis apie tautos pergales. Per 20 metų iki Antrojo pasaulinio karo ištisi mūsų tautos gyventojų sluoksniai ir klasės buvo sunaikinti." Atkreipkite dėmesį: pasakydamas "per 20 metų" D.Medvedevas Leniną pastatė greta Stalino ir juos abu apkaltino dėl Rusijos tragedijos. Užbraukė visą sovietinį laikotarpį, bent iki karo pradžios. V.Putinas kalba visai kitaip. Jis Sovietų Sąjungos žlugimą laiko "didžiausia epochos tragedija" ir į D.Medvedevo laišką tautai niekaip nesureagavo.

Dvi Rusijos ateities vizijos

Rusijoje praeitis visada glaudžiai susieta su dabartimi. Kalbėdamas valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" suvažiavime D.Medvedevas labai kritiškai įvertino padėtį, kurioje atsidūrė Rusija - "ūkis atsilikęs, laikosi tik iš žaliavų, ir mūsų dienų požiūriu jo net ūkiu vadinti negalima. Šalies ekonomika turi būti modernizuota ir įvairiapusė, jeigu Rusija nori likti didžia valstybe". Truputį švelniau D.Medvedevas kritikavo politinę Rusijos sanklodą: "Demokratija skirta ne partijai, ne tiems, kurie valdžioje ar opozicijoje, bet piliečiams, ji skirta tam, kad žmonės galėtų naudotis priklausančia jiems teise spręsti, kokia turi būti vyriausybė, kokia turi būti jų šalis. Partija yra tik įrankis."

Tame pačiame partijos, o ji ne kas kita, tik paleistos TSKP tęsinys, suvažiavime kalbėjo ir V.Putinas. Jis sutiko, kad Rusijos ekonomiką būtina modernizuoti (tik nepasakė kaip), bet nė žodžio neištarė apie politines reformas, apie tai, kad vyriausybė turėtų atspindėti piliečių nuomonę. Akivaizdu: susidūrė dvi Rusijos ateities vizijos - viena labiau demokratinė, kita konservatyvi, sovietiška. Suvažiavime artimas V.Putino bičiulis ir sąjungininkas Borisas Gryzlovas pabandė tas dvi nuomones sutaikyti ir pasiūlė keistą kompromisą - terminą "pažangus konservatyvizmas". Cituoju: "Rusijos konservatyvizmas - tai tokia ideologija, kuri veda ne atgal, o pirmyn. Todėl D.Medvedevo šūkis "Rusija, pirmyn!" yra Rusijos konservatyvizmo veiklos esmė."

Toks teiginys - tai bandymas žodžių pynėmis surišti du į priešingas puses riedančius vežimus. Tačiau galima džiaugtis pažanga Kremliuje - Stalinas, jeigu jo draugužio nuomonė būtų skirtinga, jau seniai būtų jį sušaudęs.

Kai kurie Vakarų politologai bando spėlioti. Gal tai gudrus žaidimas: D.Medvedevas dirba Vakarų publikai, V.Putinas - Rytų ir savajai? Man tai neatrodo realu. Rimtais klausimais nepažongliruosi, o bandant - lengva prarasti kontrolę. Šių žmonių nuomonių skirtumas atspindi didįjį požiūrių skirtumą Rusijos visuomenėje, ir neaišku, kuris jų paims viršų. Tradiciškai, daug kentėję rusai labiau rūpinasi išlaikyti tai, ką turi, nei pasiekti ką naujo. Jie daugiau bijo anarchijos negu skurdo ir nebijo prarasti laisvės. R.Pipeso nuomone, politinė šalies mašina tebelieka V.Putino rankose. D.Medvedevo raginimai visuomenę reformuotis liks, kaip jau ne kartą buvo, tuščiais žodžiais.

Kaip šioje šviesoje vertinti Rusijos karinės doktrinos pakeitimą?

Manyti, kad tai D.Medvedevo pataikavimas kariškiams ir iš to daryti išvadą, kad jis su jais rengia kažką rimčiau, per daug nerealu. Tai būtų "sąmokslo teorija". Jis per silpnas. Tai labiau panašu į įvardijimą karinės politikos, kuri buvo vykdoma ir anksčiau. Na ir kaimynų pagąsdinimas. Nes Rusijos užsienio politika kaimynų atžvilgiu nepasikeitė. Ji tebesiekia išlaikyti savo orbitoje Ukrainą, neutralizuoti Baltijos šalis bei Lenkiją ir kokiu nors būdu priglobti Azerbaidžaną su jo gėrybėmis ir keliu į Vidurinę Aziją. Tuomet Europa atsidurtų prie Rusijos slenksčio kaip prašytoja ir būtų galima gulėti ant krosnies nelabai rūpinantis savo pramonės konkurencingumu.

***

Mes neturime didelio pagrindo nervintis. Didelis kaimynas visada problema, tačiau to nepakeisi. Tol, kol NATO nesuskilo, kol mūsų dangų patruliuoja reaktyviniai paukščiukai iš Zoknių aerodromo ir kol mes atliekame savo užduotį NATO aljanse, krūpčioti nėra ko. O kad atsiranda grupelių ir partijėlių, kurios ištiesusios kaklus ieško kaip čia greičiau vėl vergais tapti, tai tokių visada buvo ir visada bus. Buvo jų net ir Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Tik tada už neleidžiamus ryšius su Maskva kardavo. Net vienas kunigaikštis taip atsisveikino su gyvenimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"